Dirba daug, bet pinigų vis trūksta: ekspertas pasidalijo dažniausiomis klaidomis valdant įmonės finansus

Pradėti rūpintis savo ir jaunosios kartos finansiniu raštingumu trūksta laiko ar tinkamos progos – taip teisinasi ir smulkiųjų verslų atstovai, ir eiliniai žmonės. Esant ekonominiam pakilimui viskas ir taip gerai klostosi, o, atėjus iššūkių metui, dėliojami kiti prioritetai. Specialistai primena: finansinis raštingumas – be galo svarbus kiekvienam, o žinių trūkumas vis dar kelia rūpesčių tiek valdantiems asmeninius, tiek įmonės finansus.

Trūksta supratimo

Mažosios bendrijos „Pelningi sprendimai“ vadovas Audrius Rubinas pabrėžia: vertindamas savo finansinį raštingumą dažnas daro pagrindinę klaidą – neteisingai interpretuoja šio termino apibrėžimą.

„Finansinis raštingumas – ganėtinai plati sąvoka. Tai – ne tik žinios apie finansus, bet ir finansų dėsnių supratimas, tinkamas jų interpretavimas, pritaikymas versle ar kasdieniame gyvenime. Kalbant apie smulkųjį verslą, finansinis raštingumas apima įmonės finansų analizę, finansinių duomenų supratimą, sprendimų, remiantis tais duomenimis, priėmimą“, – paaiškino pašnekovas.

A. Rubinas pasidžiaugė, kad smulkiojo verslo atstovai finansinį raštingumą vertina vis labiau, gilina žinias, prireikus patarimo ar konsultacijos dėl įmonės finansinės sveikatos ar galimybių skolintis kreipiasi į specialistus ir konsultuojasi.

„Pastaruoju metu pastebime tendenciją, kad smulkiojo verslo atstovai domisi finansų valdymu, nori įgyti žinių, suprasti, kad geriau sektųsi, žinoma, turėtų pinigų įmonės sąskaitoje. Tuo mes džiaugiamės, visgi situacija nėra gera. Kiek susiduriame analizuodami duomenis, konsultuodami verslus, matome, kad tikrai yra, kur tobulėti“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Nesupranta, kur dingsta pinigai

Smulkiųjų įmonių atstovų klaidos – tos pačios. Konsultuojant, pašnekovo žodžiais, paprastai tenka laužyti tris įsisenėjusius stereotipus. Bene dažniausias – „dirbu daug, tačiau pinigų vis nėra“, taip pat klaidingai suprantami pelno sąvoka ir planavimas. Verslų savininkai nori sutaupyti, bet nežino, kaip tą daryti. Ekspertas pabrėžia: pelnas ir pinigai, priešingai nei manoma, yra atskiri rodikliai, nors daugelis juos sutapatina, esą turi pinigų, turi ir pelno. Taip yra ne visuomet – šiuos rodiklius privalu sekti atskirai.

A. Rubinas pripažįsta: finansai – gana sudėtinga tema, todėl ekspertai kalba klientų kalba – sąvokas paaiškina kuo paprasčiau, atsižvelgdami į konkrečius klientų poreikius.

Į dažnam verslininkui kylantį klausimą, kodėl, dirbant be poilsio, pinigų vis tiek nepakanka, eksperto žodžiais, vieno teisingo atsakymo nėra. Problemų priežastimi gali tapti prastos techninės žinios, neefektyvus finansų valdymas, netinkami vadovo priimti sprendimai.

Kitas klausimas, kurio iš klientų sulaukia ekspertai – kaip perskaityti ir suprasti ataskaitas, gautas iš finansininkų. Galiausiai, kiek, trūkstant apyvartinių lėšų, galima pasiskolinti ir nuo ko priklauso suma.

„Pinigai suteikia galimybę augti, jei tikslingai panaudojami. Jie padeda įmonei sukurti daugiau vertės, tačiau ne tuomet, kai klientas pagalbos kreipiasi tik susidūręs su problemomis – pradėjus trūkti pinigų. Mes gilinamės į vidinius įmonės išteklius: mokėtinos, gautinos sumos, pelningumo dinamika, tam tikrų rodiklių analizė. Kiekvieną rodiklį vertiname ne paviršutiniškai, stengiamės suprasti, kokia tikroji verslo situacija ir tuomet ieškome sprendimų“, – paaiškino „Pelningų sprendimų“ vadovas.

Mokytis – ne per vėlu

A. Rubinas pabrėžia: finansinio raštingumo įgūdžių tobulinimas ir smulkiojo verslo vystymas turi eiti koja kojon. Finansų neišmanymas ir visiškas nesidomėjimas gali smarkiai sujaukti planus ir tapti pražūtingi verslui.

„Finansų valdymo kompetencijos verslui – itin svarbios. Pinigai verslui – tarsi kraujas. Jei jų nėra, viskas stoja, kaip ir žmogaus organizme. Žinoma, vadovui nebūtina pačiam visko daryti: kurti, pildyti lentelių, tačiau suprasti, kokius sprendimus būtina priimti verslo sėkmei, tartis su įmonės finansininku – labai svarbu, nes įmonės būklė, finansinė sveikata – pagrindinis kriterijus kreipiantis dėl finansavimo“, – dėstė ekspertas.

Ieško ilgalaikių sprendimų

Pašnekovo žodžiais, tyrimai tik patvirtina, kad 90 proc. įgūdžių apie finansų valdymą atsinešame iš artimiausios aplinkos. Už savo ir vaikų finansinį raštingumą esame atsakingi visi, o to mokytis reikėtų pradėti kuo anksčiau – darželyje arba mokyklos suole. Kalbant apie vaikus, tą daryti galima žaidžiant. Puikus žaidimas, mokantis finansų valdymo ir verslo pagrindų, „Monopolis“. Žaidžiant su vaikais jie neretai lengvai pasiduoda greitiems pinigams, žaidime turimą turtą greitai parduoda, neįvertindami to, kad verslas kuria vertę ir generuoja pajamas“, – komentavo ekspertas.

Realiame versle, kaip pastebi A. Rubinas, įmonės vis dažniau ieško ilgalaikių sprendimų ir savo situaciją vertina giliau. „Labai džiaugiuosi, kad verslai ieško kompleksinių, sisteminių sprendimų, ne trumparegiškų problemų sprendimo būdų. Mes į verslą ir finansų valdymą žiūrime sistemiškai. Pinigai mėgsta sistemą. Jei sukurta sistema, pinigai linkę kauptis“, – tvirtino A. Rubinas.
Ekspertas primena, kad nors finansinis raštingumas išlieka opi problema, o dėl finansavimo besikreipiantys asmenys vis dar daro klaidų, jų išvengti įmanoma. Vienas būdų – kreiptis į specialistus.

Šiuo atveju gali padėti „Swedbank“, kur besikreipiantieji gali gauti konsultaciją apie finansų valdymą ir išsiaiškinti, kas yra kas.

Gaukite individualią verslo konsultaciją >> čia.