Energijos kainų šokas išryškino elektrifikacijos svarbą: kodėl delsimas verslui gali brangiai kainuoti

Konfliktas Irane ir beveik sustojęs energijos išteklių tranzitas per Hormuzo sąsiaurį, kuriuo įprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD), išryškino tiekimo grandinių pažeidžiamumą ir lėmė išaugusias energijos žaliavų kainas.

Nors Europa nėra tiesiogiai priklausoma nuo fizinio dujų tiekimo iš šio regiono, kainų šoką vis tiek jaučiame. Dėl didėjančios konkurencijos su Azijos valstybėmis dalinantis ribotus SGD srautus, Europos gamtinių dujų kainos šoktelėjo vidutiniškai 70 procentų. Situaciją dar labiau komplikavo tai, jog žemynas dujų kaupimo sezoną pradėjo su istoriškai žemomis – mažiau nei 30 proc. siekiančiomis atsargomis, o tai padidina rizikas tiek pramonei, tiek energijos sąnaudų planavimui artėjant žiemai.

„Swedbank“ verslo klientų tvarumo srities vadovės Šarlotos Belazaraitės vertinimu, tokia situacija skatina šalis spartinti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius ir elektrifikaciją. Anot jos, pastarojo sprendimo pranašumą tokie sukrėtimai tik dar labiau sustiprina – perėjimas nuo iškastiniu kuru paremtų procesų prie elektrinių sprendimų leidžia tapti atsparesniems kainų nepastovumui bei priklausomybei nuo importuojamų iškastinių energijos rūšių.

Elektrifikacijos nauda kompleksinė

Pramonė sudaro apie 12 proc. šalyje susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o jų mažinimas yra svarbus ir siekiant Europos Sąjungos (ES) bei Lietuvos klimato tikslų. Anot „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovo Eugenijaus Šeguro, įmonės vertina elektrifikaciją ir kaip būdą pakeisti taršius, energetiškai neefektyvius procesus bei sumažinti tiek pirmosios (angl. Scope 1), tiek antrosios apimties emisijas (angl. Scope 2).

„Į emisijų mažinimą ir energijos vartojimo efektyvumą orientuota ES politika skatina įmones sistemingai peržiūrėti energijos naudojimą gamybos procesuose. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir nuosava generacija veikia kaip papildomi veiksniai, tačiau praktikoje elektrifikacija dažniausiai siejama su konkrečių gamybos procesų modernizavimu ir emisijų mažinimu“, – sako E. Šeguro. 

Elektrifikacijos nauda

Mažesni energijos kaštai

Sveikesnė darbo aplinka

Mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro

Sumažintos emisijos ir ESG atitiktis

Didesnis automatizavimo ir skaitmenizavimo potencialas

Pirmieji žingsniai: duomenys, analizė ir svarbiausi kriterijai

Praktika rodo, kad elektrifikacija dažniausiai įgyvendinama etapais – pradedant nuo procesų, kuriuose investicijos duoda greičiausią ir aiškiausiai pamatuojamą ekonominį bei emisijų mažinimo efektą. Dėl to pirmieji pramonės įmonių žingsniai elektrifikacijos link paprastai prasideda ne nuo technologijų diegimo, o nuo energijos vartojimo audito. Šio etapo metu energijos suvartojimas skaidomas ir analizuojamas pagal atskirus procesus, gamybos linijas ar laiko periodus

„Energetinio efektyvumo reikalavimai nukreipia įmones nuo bendro sąnaudų vertinimo prie faktinio energijos naudojimo analizės. Atsiradus duomenims, galima palyginti procesus tarpusavyje, stebėti pokyčius laike ir identifikuoti didžiausius energijos nuostolius. Tik turėdamos detalų vartojimo profilį, įmonės gali pagrįstai įvertinti elektrifikacijos ekonominį efektą ir priimti sprendimus dėl konkrečių procesų ar technologijų elektrifikavimo“, – E. Šeguro.

Kaip įmonės vertina pirmuosius elektrifikacijos sprendimus

Techninis įgyvendinamumas

Ekonominis pagrįstumas

Anot „Ignitis“ atstovo, vertindamos pirmuosius elektrifikacijos sprendimus, įmonės pirmiausia atkreipia dėmesį į techninį įgyvendinamumą – ar elektrinis sprendimas gali stabiliai pakeisti esamą procesą be papildomos rizikos gamybai.

„Tai labai praktiškas filtras, nes ne visi procesai gali būti elektrifikuoti dėl technologinių ar procesinių apribojimų“, – pabrėžia specialistas.

Kitas svarbus kriterijus – ekonominis pagrįstumas. Jis vertinamas ne tik per investicijos kaštus, bet ir per viso proceso efektyvumą: energijos intensyvumą, eksploatacijos ir priežiūros sąnaudas bei ilgalaikį poveikį veiklai. Taip pat svarbu, ar elektrifikacijos sprendimas dera su platesniais įmonės efektyvumo, automatizacijos ir dekarbonizacijos veiksmais. Vertinama, ar sprendimai leis ateityje lengviau valdyti procesus ir energijos vartojimą, ypač didėjant skaitmenizacijos ir automatizuoto valdymo sprendimų svarbai.

Vis dėlto, nors elektrifikacija ilgainiui gali sumažinti energijos ir eksploatacijos sąnaudas, jos diegimą pramonėje dažnai apsunkina didelės pradinės investicijos, ypač keičiant iškastiniu kuru paremtas sistemas. Dėl šios priežasties Europos Sąjungoje pramonės elektrifikacija remiama finansinėmis paramos priemonėmis, kurios taikomos ir Lietuvoje.

Lankstumo sprendimų vaidmuo

Anot E. Šeguro, didėjant elektrifikacijai ir augant atsinaujinančios energetikos daliai, keičiasi ir elektros rinkos veikimo logika, o tai išryškina lankstumo sprendimų svarbą. Gamybos įmonei tai reiškia, kad elektros vartojimo profilis ir darbo grafikai tampa reikšmingi ne tik vidiniam planavimui, bet ir sąveikai su elektros sistema.

Praktikoje lankstumo sprendimai jau taikomi realiuose objektuose. Elektrifikacijos sprendimai, susiję su energijos kaupimu ir reguliuojamu vartojimu, apima baterijų sistemas, šilumos siurblius, didelės galios transporto įkrovimo infrastruktūrą ar kitus elektrinius pajėgumus, leidžiančius valdyti apkrovas ir energijos srautus. Tokie sprendimai ne tik padeda išlyginti vartojimo pikus ar kaupti energiją įmonės poreikiams, bet tam tikrais atvejais integruojami ir į rinkos procesus, įskaitant dalyvavimą elektros sistemos balansavimo ir disbalanso rinkose.

„Lankstumo sprendimai vis dažniau vertinami ne tik kaip prisitaikymo priemonė, bet ir kaip galimybė sukurti papildomą vertę, atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį ir darbo režimą“, – pažymi E. Šeguro.

Toks požiūris suteikia pramonei aiškią kryptį – elektrifikacija gali būti planuojama remiantis jau veikiančiais modeliais, o nauji sprendimai vertinami ne izoliuotai, bet kaip platesnės energetinės strategijos dalis. Tai leidžia įmonėms realistiškai įvertinti, kokią papildomą vertę gali sukurti efektyvesnis energijos naudojimas ir dalyvavimas rinkos mechanizmuose, kartu derinant gamybos efektyvumą, technologinį modernizavimą ir emisijų mažinimą.

Elektrifikacija – ne tik tvarumo, bet ir konkurencingumo klausimas

Esant reikšmingiems energijos kainų svyravimams ir griežtėjant aplinkosauginiams lūkesčiams, energijos vartojimo sprendimai tampa vis svarbesniu konkurencingumo veiksniu. Šiame kontekste elektrifikacija vertinama kaip racionalus ir techniškai pagrįstas sprendimas, leidžiantis mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti procesų efektyvumą ir nuosekliai derinti įmonės veiklą ES Žaliojo kurso kryptimi.

Anot Š. Belazaraitės, šiandien pramonės įmonių aplinka tampa vis sudėtingesnė ir dėl platesnių ekonominių veiksnių. Augantys darbo kaštai, muitų politika ir stiprėjanti konkurencija iš trečiųjų šalių, ypač Kinijos, kuri vis daugiau produkcijos nukreipia į Europos rinką, apsunkina Lietuvos įmonių galimybes plėstis eksporto rinkose. Prie šių iššūkių prisideda ir išaugusios energijos, ypač dujų, kainos, didinančios veiklos kaštus ir neapibrėžtumą.

„Nors šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas dažnai minimas kaip vienas pagrindinių elektrifikacijos motyvų, tačiau šiame kontekste pramonės įmonės turėtų įvertinti ne tik su aplinkosauga susijusius reguliacinius pokyčius, bet ir su energijos kainų svyravimais siejamas ekonomines rizikas. Elektrifikacija gali būti logiškas praktinis sprendimas, leidžiantis sumažinti veiklos jautrumą globalioms turbulencijoms ir geriau kontroliuoti energijos kaštus bei išlikti konkurencingiems“, – pažymi „Swedbank“ verslo klientų tvarumo srities vadovė.