Kaip netapti savo verslo įkaitu: riba tarp verslo ir asmeninio gyvenimo

Kiekvienas, ėmęsis kurti verslą, patvirtins, kad „neparsinešti“ darbo namo sudėtinga, – riba tarp nuosavo verslo ir asmeninio gyvenimo labai plona. Vis dėlto, specialistų teigimu, atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą būtina – norint kelti našumą, reikia išmokti atsiriboti nuo darbinių rūpesčių ir rasti laiko poilsiui. Kitu atveju, sėkmė nelydės niekur – nei biure, nei namuose.

„Swedbank“ projekto „Kiekvienas gali būti didelis“ kūrėjų inicijuotame interneto seminare susitikę verslininkai, išmaniojo maisto trintuvo „Millo“ kūrėjas Ruslanas Adam Trakšelis, nuosavą verslą plėtojantis psichoterapeutas Olegas Lapinas ir „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas drauge su diskusijos moderatore, „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene pasidalijo įžvalgomis, kaip nevirsti savo verslo įkaitu.

Darbe – visą parą

Seminaro metu R. Trakšelis pasakojo, kad mintis kurti „Millo“ maisto trintuvą kilo 2015-ųjų pabaigoje, realizuoti idėją verslininkas ėmėsi pernai vasarą. Projektas sulaukė sėkmės: platformoje „Kickstarter“ per mažiau nei mėnesį pavyko parduoti trintuvų už 100 tūkst. dolerių, tad verslininko užmojai auga.

Šis projektas – antrasis R. Trakšelio sukurtas verslas. Anksčiau vyras vadovavo apdailos kompanijai. Seminaro metu jis palygino abi patirtis: „Pirmoje kompanijoje malonios veiklos buvo nedaug. Kur kas dažniau užsiimdavau „gaisrų gesinimu“ – kasdien spręsdavau problemas, bandydavau įtikti, o užrakindamas biuro duris atsikvėpdavau, kad praėjo dar viena diena. Dabartinis verslas kitoks, jis – mano aistra, kuria gyvenu. Mintys apie jį ima suktis nuo ryto, o vakare jos neleidžia užmigti. Sakyčiau, šiuo atveju atsiriboti nuo verslo man sunkiau. Dabar labai intensyvus periodas, tačiau malonus.“

Jaunas verslininkas pripažįsta, kad dirba daugiau nei, jo nuomone, reikėtų. „Nepritariu tokiai dienotvarkei, kai dėl darbo miegama vos penkias valandas per parą. Tada ateini į biurą, įsijungi kompiuterį ir tiesiog žiūri į ekraną. Juk didžiausia nauda pasiekiama besijaučiant kūrybingu, kai gali greitai ką nors sumąstyti, užrašyti. Geriau jau dirbti po šešias valandas per dieną, tačiau produktyviai. Visgi šiuo metu mes pasirinkę tokį išankstinių pardavimų būdą, kad ryšį su galimais klientais reikia palaikyti vos ne ištisą parą“, – sakė R. Trakšelis.

Verslininkas pripažįsta, kad atskirti asmeninį gyvenimą ir darbą – vienas svarbiausių sau keliamų uždavinių: „Kol kas dar nemoku, tačiau norėčiau išmokti būti „čia ir dabar“. Tai reiškia, jei grįžau namo, esu namie. Jei žaidžiu su dukra, vadinasi, žaidžiu su ja. Jei mintys nuolat sukasi vien apie darbą, naudos iš to nėra – tai tarsi ošimas, kuris nepadeda surasti sprendimų.“

Darboholizmas naudos neneša

Pastebėjimais pasidalijo ir O. Lapinas – nuosavą verslą psichoterapeutas plėtoja beveik 15 metų. „Tų, kurie per savaitę dirba 60 val., produktyvumas krenta pagal visus rodiklius. Idealu būtų dirbti 40 valandų per savaitę – 8 val. perdien“, – sakė specialistas.

Psichoterapeutas paaiškino „perdegimo sindromo“ sąvoką: „Žmogus ima nekęsti savo darbo, tampa grubus artimiesiems, neišsimiega net miegodamas, įkyriai mąsto apie darbą. Tokių žmonių yra net ir tarp tų, kurie moko kitus. Aš – tipiškas pavyzdys.“

Pasak O. Lapino, verta paisyti psichologo Eriko Eriksono patarimo – produktyviausi tie, kurie lygiai save padalina darbui, meilei ir žaidimams. „To nedarantys ilgainiui pajaučia, kad nebeturi nei meilės, nei žaidimų, nei humoro – tik darbą. Tada jo ir ima nemėgti“, – sakė specialistas, ir iliustravo faktais: tyrimas parodė, kad savo darbo nekenčia 70 proc. amerikiečių.

Kiek tuomet dirbti, ir kiek poilsiauti? „Minimaliai žmogus per metus turėtų atostogauti apie dvi savaites, o optimali darbo savaitė turėtų būti apie 40 val. Puikus yra Skandinavijos pavyzdys – dirbdami 35 val. per savaitę, jie demonstruoja didelį darbo našumą. O darboholikų japonų darbo našumas yra gana žemas. Tie, kas daug dirba, nedaug padaro“, – sako O. Lapinas.

Kaip atsiriboti nuo darbo?

Tuo tarpu G. Morkūno teigimu, lietuviai – ypač versli tauta. Antai pernai buvo įsteigta net 9 tūkst. naujų įmonių. „Vos įsteigus savo įmonę išties pastebimas noras atsiduoti jai pilnai, daugiau nieko nebematyti. Tačiau tai – tarsi spąstai. Dirbant samdomą darbą, kiti prisiima atsakomybę, jog nedirbtumėte daugiau nei galima fiziškai. Tuo tarpu dirbant savarankiškai niekas nepasako, kad metas pailsėti. Visgi to reikia mokytis – sąmoningai suvokti, kad diena baigėsi, ofiso durys užrakintos ir metas pailsėti“, – sako vadovas.

Be to, pasak G. Morkūno, reikalai persekioja ne tik darbe, bet ir namuose, o tai irgi neleidžia ilsėtis: „Reikia suprasti, kad ne tik darbas yra darbas, bet ir visos kitos pareigos yra darbas. Turime įsipareigojimų savo šeimai, socialinei aplinkai. Juos reikia vykdyti, žiūrėti į juos taip pat rimtai, kaip į darbą. Vaikai antrąkart neaugs, ir jei nematėme to pirmąkart, daugiau nepamatysime.“