Kas antras darbingo amžiaus lietuvis svajoja apie savo verslą: paaiškėjo, kodėl sustoja nepradėję

Lietuviai apie nuosavą verslą galvoja gerokai dažniau, nei realiai ryžtasi jį pradėti. „Swedbank“ atliktas verslumo tyrimas atskleidė, kad verslą norėtų kurti net kas antras darbingo amžiaus Lietuvos gyventojas. Tačiau tarp noro ir konkrečių veiksmų – didžiulė praraja: kryptingų žingsnių savo verslo idėjai įgyvendinti imasi vos 4 proc. gyventojų.

Nuo noro iki veiksmų – milžiniškas atotrūkis

Pasak „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovės Rasos Verkauskaitės-Kazanskienės, pagrindiniai žmonių motyvai galvoti apie verslą nėra sudėtingi.

„Net kas antras darbingo amžiaus Lietuvos gyventojas įvardino, kad nori kurti verslą. Ir pagrindinės priežastys yra labai paprastos. Tai yra noras uždirbti daugiau pinigų ir noras dirbti sau“, – tyrimo duomenimis dalijasi ji.

Tačiau tyrimas atskleidė ir kitą įdomią tendenciją. Maždaug kas dešimtas norintis kurti verslą žmogus teigė norintis sukurti produktą ar paslaugą, kurios rinkoje dar nėra.

„Tai kalbam apie inovacijas. Ir kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad realiai tai yra tas potencialas būsimiems startuoliams, kuriais pastaraisiais metais Lietuvoje taip džiaugiamės“, – teigia pašnekovė.

Tačiau, jos vertinimu, šie duomenys nebūtinai reiškia, kad lietuviai yra nepatenkinti samdomu darbu ir verslą mato kaip būdą nuo jo pabėgti. Priešingai – verslas dažnam atrodo kaip galimybė susikurti geresnę ateitį.

„Jeigu pasižiūrėtume, kodėl dažniausiai žmonės keičia darbą, tai dažniausiai tai yra arba noras daryti karjerą, augimo galimybės, arba galimybė uždirbti daugiau pinigų. Tai, kitaip sakant, priežastys keisti darbą labai gražiai koreliuoja su motyvatoriais steigti verslą“, – sako ji.

Vis dėlto vien noro verslumui neužtenka. Tyrimo duomenys rodo, kad 96 proc. žmonių, sakančių, jog norėtų kurti verslą, kol kas lieka svarstymų stadijoje.

Kas labiausiai stabdo? Pasak pašnekovės, viena pagrindinių priežasčių – baimė, kad nepasiseks. Žmogus gali abejoti savo idėja, galvoti, kad nepavyks pritraukti klientų, produktas niekam nebus įdomus ar nepavyks rasti partnerių. Prie to prisideda ir nepasitikėjimas savimi bei poreikis sukaupti pakankamai nuosavų pinigų pirmiesiems verslo metams.

Tikrasis verslumas prasideda ne nuo svajonės

Tačiau ar tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai yra versli tauta? Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad kalbant apie verslumą svarbu atskirti norą kurti verslą nuo realių veiksmų.

„Kai mes sakome „verslumas“, tai, man atrodo, čia dar labai svarbu atskirti, kur tas verslumas iš tikro prasideda. Nes kai mes sakome su jumis dabar, pavyzdžiui, norim kurti verslą, tai verslumo čia dar kol kas nėra, yra tik norų lygmuo“, – aiškina R. Verkauskaitė-Kazanskienė.

Anot jos, tikrasis verslumas prasideda tuomet, kai žmogus pradeda tikrinti savo idėją: aiškinasi, ar jo pastebėta problema iš tiesų egzistuoja, kam ji aktuali, kiek potencialių klientų yra rinkoje ir ką būtų galima padaryti kitaip.

„Tai aš sakyčiau, 4 procentai – tie, kurie jau pradeda tikruosius veiksmus, bando savo verslo idėją, pasižiūri, ar tikrai ta problema, kurią aš keliu, egzistuoja, kokiai klientų bazei yra aktuali, ką aš galiu adaptuoti, padaryti kitaip, kad būčiau sėkmingas, – yra tikrasis verslumas“, – aiškina ji.

Nors 4 proc. gali atrodyti nedaug, pašnekovė ragina į šį skaičių pažvelgti platesniame kontekste. Lietuvoje kasmet steigiama daug naujų įmonių, o naujų verslų skaičius pastaraisiais metais taip pat pasiekia rekordines aukštumas. Tad jos vertinimu, lietuviams verslumo tikrai netrūksta. Didesnis iššūkis – ne idėjų trūkumas, o drąsa jas išbandyti.

„Pastarųjų metų statistika rodė, kad Europos Sąjungoje pagal tai, kiek smulkių, vidutinių verslų mes sukuriam tūkstančiui gyventojų, mes pirmaujame, esame top trejetuke. Tai tikrai verslumo mums netrūksta“, – sako ji.

Patikrinti idėją šiandien lengviau nei anksčiau

Pasak R. Verkauskaitės-Kazanskienės, žmogui, kuris turi verslo idėją, nebūtina iš karto steigti įmonės, investuoti santaupų ir kurti sudėtingą verslo planą. Pirmasis žingsnis gali būti daug paprastesnis – patikrinti, ar jo idėjos iš tiesų reikia kitiems žmonėms. Vienas būdų – išeiti iš savo artimiausios aplinkos ir pasikalbėti su potencialiais klientais. Artimųjų nuomonės, anot pašnekovės, nebūtinai atspindi rinkos poreikį.

„Kartais sako: pasiklausiu mamos, tėtės, sesės, draugės. Tai išeikim iš savo burbulo ir tiesiog platesniame rate žmonių papitchinkim tą savo idėją, pristatykim, išgirskim, ką žmonės apie ją sako, pirktų ar nepirktų. Ir, kaip sako, balsuotų pinigais ar ne. Ne tik kad tinka, nepatinka, bet ar mokėtų už tai“, – pataria ji.

Kitas kelias – verslo bendruomenės, akseleratoriai ir inkubatoriai. Juose savo idėją galima pristatyti žmonėms, jau turintiems verslo kūrimo patirties, ir gauti grįžtamąjį ryšį.

„Gal yra naujos galimybės, kurių pats, kurdamas savo modelį, net nepastebėjai, bet jos yra visiškai šalia“, – sako R. Verkauskaitė-Kazanskienė.

Vieni renkasi profesines paslaugas, kiti – elektroninę prekybą

Tyrimas taip pat parodė, kokiose srityse gyventojai dažniausiai svarsto apie savo verslą. Viena iš jų – profesinės paslaugos. Čia ypač išsiskiria 30–50 metų žmonės, jau sukaupę nemažai patirties konkrečioje srityje.

„Jeigu aš dešimt, penkiolika ar dvidešimt metų dirbu savo srityje, aš jaučiuosi geras ekspertas, tai įkūręs savo verslą aš galiu geriau išnaudoti galimybes ir kompetencijas, kurias turiu, ir vėlgi uždirbti daugiau“, – tokį žmonių pasirinkimą aiškina pašnekovė.

Kita populiari sritis – elektroninės parduotuvės. Pasak R. Verkauskaitės-Kazanskienės, tam įtakos gali turėti ir gerokai paprastesnis verslo pradžios procesas.

„Jeigu žiūrime, kur šiandien aš galiu pradėti verslą su mažiausiom pastangom ir mažiausiom investicijom, tai akivaizdu ir natūralu, kad elektroninė parduotuvė atrodo kaip viena sričių, kur lengva startuoti“, – sako ji.

Technologijos, anot pašnekovės, šiandien leidžia verslą pradėti itin greitai. Tačiau ji pabrėžia, kad lengva pradžia savaime nereiškia sėkmingo verslo – prieš imantis investicijų svarbiausia patikrinti, ar produktas ar paslauga apskritai reikalingi rinkai. Todėl, R. Verkauskaitės-Kazanskienės vertinimu, Lietuvai šiandien labiau reikia ne dar didesnio skatinimo steigti įmones, o paskatinimo žmonėms išdrįsti išbandyti savo idėjas.

„Man atrodo, kad mums nereikia skatinti kurti verslų. Mums reikia ir verta paskatinti išbandyti savo idėjas ir validuoti. Ir jeigu tos idėjos yra tos, kurių tikrai reikia Lietuvai, kurių reikia Lietuvos gyventojams, ir yra klientų, ir ne tik Lietuvoje, bet galbūt ir pasaulyje, tai tada paskatinti, kad jie tas idėjas išbandytų ir su jomis startuotų“, – sako ji.

Pilną interviu video gali peržiūrėti čia: https://www.delfi.lt/projektai/verslui-lengviau/kas-antras-darbingo-amziaus-lietuvis-svajoja-apie-savo-versla-paaiskejo-kodel-sustoja-nepradeje-120315503 

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją