Mantas Gipiškis prieš 10 metų sostinę iškeitė į gimtąjį Kamajų miestelį: šiandien čia augina tris dukras ir kuria augalininkystės ūkį

Vieniems žmonėms ūkininko profesija gali pasirodyti itin sudėtinga. Juk tiek fiziškai sunkių darbų tenka atlikti vasarą, kuomet kiti žmonės gali nerūpestingai laiką leisti mėgaujantis saulės spinduliais prie vandens telkinio. Tačiau turbūt atsirastų ir tokių, kuriems ūkininko profesija yra lyg svajonė. Juk gali nuolat džiaugtis gamta, kasdien grožėtis mūsų šalimi ir kvėpuoti grynu oru.

Ir nors viena tiesa matyt neegzistuoja, o ūkininko profesiją pasirenka tik jai išties prijaučiantys žmonės, įdomu pasmalsauti, kokie džiaugsmai ir sunkumai laukia ūkininko darbą pasirinkusių žmonių? 

Ūkininkas Mantas Gipiškis su žmona Daiva gimtajame Kamajų miestelyje ne tik augina tris dukras, tačiau ir plėtoja augalininkystės ūkį. Kodėl jis nusprendė sostinę išmainyti į kaimą? Kokius lėto gyvenimo privalumus įžvelgia? Apie tai ūkininkas ir sutiko papasakoti.

Viskas prasidėjo nuo didelio noro ir senelių padovanotų žemių 

M. Gipiškis pasakoja, kad pats užaugo nedideliame miestelyje. Vaikystėje jis daug laiko leido gamtoje, nuo mažens padėdavo mamai jos ūkyje. „Todėl galiu teigti, kad ūkininkavimas tapo natūraliu pasirinkimu. Baigęs mokslus gimnazijoje išvykau į Vilnių. Po mokslų įsidarbinau pardavimų vadybininku, tačiau dirbant manęs neapleido mintis, kad reikia kurti savo ūkį. Taip susidomėjau Europos Sąjungos paraiškomis, skirtomis jauniesiems ūkininkams. Nusprendžiau pabandyti“, – teigia pašnekovas.

Anot ūkininko, pirmuosius 9 hektarus žemės jam padovanojo seneliai. Tuomet jis įkūrė ūkį, gavo reikiamą paramą ir jos lėšomis įsigijo keletą padargų. Taip viskas ir prasidėjo. 

Niekada nesigailėjo grįžęs į gimtinę 

Ūkininkas teigia, kad Vilniuje pragyveno maždaug 10 metų. Vis tik bendru sutarimu jie su žmona nusprendė grįžti į gimtinę. 

„Dabar čia auginame tris dukras ir kuriame augalininkystės ūkį. Džiaugiamės visais gyvenimo kaime privalumais: gražia gamta, arti esančiais dukrų seneliais, draugiška bendruomene. Mums patinka savaitgalį ryte susodinus mergaites į automobilį važiuoti apžiūrėti pasėlių, vasaros pradžioje laukti sirpstančių uogų. Smagu ir tai, kad visi reikiami objektai lengvai ir greitai pasiekiami. Tačiau mėgaujamės ir išvykomis į Vilnių. Su šeima mielai susiplanuojame viešnagę sostinėje, čia einame į renginius, susitinkame su draugais“, – teigia pašnekovas.

Jis sako, kad jų šeimos gyvenimas yra kupinas įvairiausių spalvų bei iššūkių.

„Pavyzdžiui, pernai dukra džiaugėsi, kad vasara tokia šilta ir ji kiekvieną dieną gali maudytis ežere. O tuo metu aš pergyvenau dėl derliaus, nes mūsų rajone buvo paskelbta sausra. Todėl galima sakyti, kad į kiekvieną situaciją įmanoma pažvelgti dvejopai. Ir teisybė ta, kad kiekvienam žmogui svarbūs savi rūpesčiai ir džiaugsmai“, – įsitikinęs M. Gipiškis.

Gyvulininkystės ūkį išmainė į augalininkystės 

Šiuo metu Rokiškio rajone gyvenantis ūkininkas kuria augalininkystės ūkį. Jame auga rapsai, kviečiai, avižos, žirniai. 

„Visą užaugintą produkciją parduodu grūdų elevatoriams. Mano ūkis įkurtas 2015 metų pradžioje. Tuomet paramą gavau gyvulininkystės ūkiui, todėl ir ėmiausi jų auginimo. Tačiau lygiagrečiai visuomet sėdavau ir nemažai pasėlių. Gyvulininkystė reikalauja ypatingo dėmesio ir labai daug laiko, todėl užbaigęs paramos laikotarpį pasirinkau tik augalininkystės kryptį. Ji man pačiam labiau patinka“, – pabrėžia pašnekovas.

Tačiau verslininkas pripažįsta, kad vystant veiklą jam pritrūksta tam tikrų žinių. Dėl šios priežasties jis pasiryžo dalyvauti „Swedbank“ organizuojamoje Verslo akademijoje. Joje patirties jis galės pasisemti iš verslo lyderių ir mentorių. 

„Manau, kad jauniesiems ūkininkams didžiausias iššūkis yra žinių trūkumas. Juk dažniausiai viską tenka sužinoti bandymų keliu. Augalininkystės ūkyje iš naujo pabandyti turi progą tik vieną kartą per metus. Jei „įsivelia“ kokia klaida, pasitaisyti gali tik kitais metais. Todėl būtina išmokti veiklą tiksliai planuoti bei visiems scenarijams pasiruošti iš anksto“, – nurodo jis. 

Nori, kad ekspertai į jo ūkį pažvelgtų iš šalies 

Paklaustas, kas šiame versle ūkininkui yra sudėtingiausia, jis nė nedvejodamas atsako, kad sunkiausia yra sezono metu spėti atlikti visus darbus vos per 24 valandas paroje.

„Man kartais sunku teisingai planuoti savo laiką, skirstyti darbus. Manau, kad dalyvavimas Verslo akademijoje bus išties naudingas. Aš pats labai vertinu naujas pažintis, mėgstu naujoves. Jaučiu, kad atėjo metas į mano verslą pažvelgti žmogui iš šalies. Tikiuosi, kad tokiu būdu sulauksiu patarimų, suprasiu, ką reikia tobulinti, ko atsisakyti, ką pakeisti“, – sako ūkininkas.

M. Gipiškis siekia kurti išmanų verslą, kuris tausotų aplinką. Jis norėtų sugebėti dirbti našiau, užauginti itin kokybiškus javus. „Taip pat ieškau būdų, kurie leistų sukurti didesnę vertę užauginamai produkcijai“, – nurodo ūkininkas. 

Ūkininkas Mantas, kaip ir kiti devyni šalies smulkiųjų verslininkų, pradeda savo verslo stiprinimo kelionę trečią kartą organizuojamoje „Swedbank“ Verslo akademijoje. Projekto dalyvių laukia intensyvi 12 savaičių mokymų programa, kurioje savo patirtimi dalinsis žinomi šalies verslo lyderiai ir mentoriai. Pranešimus verslo temomis ir projekto dalyvių progresą galima sekti naujienų portale DELFI.