„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: auksas ir pelenuose žiba

„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: auksas ir pelenuose žiba

2020-08-25

„Swedbank“ ekonomistai padidino šių metų pasaulio BVP augimo prognozę bei prognozuoja, kad spartus pasaulio ekonomikos augimas tęsis artimiausius dvejus metus. Taip pat geriau vertinamos ir Lietuvos ekonomikos perspektyvos – prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP trauksis mažiausiai euro zonoje, tik 1,7 procento.  

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį, kad rengiant naujausias prognozes buvo vertinamos kelios svarbios prielaidos. 

„Visų pirma, manome, kad net ir pasikartojant viruso plitimo bangoms, jos bus mažesnės ir turės mažiau įtakos ekonominiam aktyvumui. Antra, skiepai arba vaistai plačiam naudojimui bus prieinami pirmąjį 2021 metų pusmetį arba viruso plitimas atslūgs natūraliai. Ir galiausiai, nepaisant viruso grėsmės sumažėjimo bei tikėtino spartaus ekonomikų atsigavimo, vyriausybės ir centriniai bankai toliau taikys įvairias ekonomikų skatinimo priemones“, − sako N. Mačiulis. 

Ekonominės duobės dugnas jau praeityje

Nors Kinija pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė rekordinį nuosmukį, atsigavimas buvo itin staigus ir jau metų viduryje jos BVP viršijo praėjusių metų pabaigos lygį. Tačiau „Swedbank“ ekonomistai pastebi, kad ne visos pasaulio ekonomikos galės pasidžiaugti tokiu sparčiu atsigavimu. Ypač pažeidžiamos lieka tos šalys, kurios priklauso nuo turizmo bei turi ribotas finansines galimybes spręsti trumpalaikes ekonomines problemas.

„Euro zonos ekonomika šiemet turėtų susitraukti maždaug 8 procentais, o labiausiai pažeistos bus nuo viruso labiausiai nukentėjusios bei nuo turizmo priklausomos šalys – Ispanija, Italija ir Prancūzija. Vis tik ECB monetarinė politika, Europos Komisijos paramos planas ir nacionalinių vyriausybių fiskalinis skatinimas lems gana spartų šio regiono ekonomikų atsigavimą – jau kitais metais euro zonos BVP turėtų išaugti 6 procentais“, − prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

Rizikų fronte – ne tik virusai

Nepaisant to, kad daugelyje šalių stebimos naujos viruso plitimo bangos, „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad jos nepaliks tokių neigiamų ekonominių pasekmių, kokias stebėjome šių metų pavasarį.

„Be viruso, kuris dar gali prislopinti lūkesčius bei norą investuoti ir vartoti, yra ir kitų problemų, kurios šiemet pasitraukė į užkulisius, buvo primirštos, tačiau iš tiesų niekur nedingo. JAV ir Kinijos diplomatiniai ir ekonominiai santykiai išlieka labai įtempti, prekybos konfliktas gali bet kada vėl paaštrėti. Be to, per ateinančius kelerius metus daugelis išsivysčiusių valstybių gali susidurti su stagfliacijos problema – protekcionizmas, nacionalizmas bei kitos problemos slopins produktyvumo ir ekonomikų augimą, o centrinių bankų spausdinami bei vyriausybių dosniai dalinami pinigai gali sukurti didesnę infliaciją“, − iššūkius vardina N. Mačiulis.  

Lietuvos ekonomikos atsparumas – nei laikinas, nei atsitiktinis

Lietuvos ekonomika per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė vos 0,6 procento – tai yra, mažiausiai Europos Sąjungoje. „Swedbank“ ekonomistai nemano, kad tai trumpalaikis atsitiktinumas, ir prognozuoja, jog Lietuvos BVP nuosmukis bus mažiausias tarp euro zonos šalių.

„Kaip ir prognozavome pavasarį, Baltijos šalys neatsidūrė tarp labiausiai pandemijos pažeistų ES šalių, o ypač sublizgėjo Lietuvos ekonomika. Toks Lietuvos ekonomikos atsparumas nėra nei atsitiktinis, nei laikinas. Pirmąjį šių metų pusmetį eksportas be naftos produktų krito vos 2,4 procento, o maisto produktų, gėrimų ir trąšų eksportas net išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Mums padėjo tai, kad esame mažai priklausomi nuo atvykstamojo turizmo, o mažiau galimybių į užsienį išvykti turėję lietuviai ne užsidarė namie, o keliavo ir pramogavo šalies viduje“, − komentuoja N. Mačiulis.

Pasak jo, didesnio ekonomikos šoko Lietuva išvengė ir dėl to, kad namų ūkių vartojimas į prieš karantiną buvusį lygį sugrįžo labai greitai – jau vasaros pradžioje. Ekonomistas vardina kelias priežastis, kurios padėjo išvengti didesnio ekonomikos nuosmukio.

„Lietuva krizę pasitiko turėdama itin subalansuotą ekonomiką – su rekordiniu užsienio prekybos pertekliumi, subalansuotais valstybės finansais, be perteklinių finansinių įsipareigojimų, neperkaitusia nekilnojamojo turto rinka. Prognozuojame, kad dėl nesumažėjusių gyventojų pajamų ir greitai atsigavusių jų lūkesčių šiemet būsto kainos ne tik nekris, bet ir keliais procentais padidės“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

BVP

Užimtumas ir atlyginimai toliau augs, bet įsibėgės ir infliacija 

Lietuva iš kitų šalių išsiskyrė ir labai kukliomis neigiamomis pasekmėmis darbo rinkai. Nors registruoto nedarbo lygis vasarą vis dar didėjo ir pasiekė 13 proc., ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad šis rodiklis gali klaidinti.

„Registruotas nedarbo lygis išaugo dėl to, kad darbo ieškoti arba naują socialinę išmoką gauti nori anksčiau niekada nedirbę ir darbo neieškoję asmenys. Vis tik iškalbingesni yra kiti darbo rinkos rodikliai – nuo karantino pradžios iki rugpjūčio mėnesio į darbą priimtų darbuotojų buvo daugiau nei atleistų, o liepos pabaigoje buvo registruotas rekordinis laisvų darbo vietų skaičius“, − pastebi N. Mačiulis.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje sumažėjo vos 0,3 procento, o metinis augimas sulėtėjo iki 5,3 procento. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs šiek tiek daugiau nei 4 procentais, o kitais metais atlyginimų augimas įsibėgės iki 6 procentų.  

„Kai kurių institucijų prognozės bei baimės dėl atlyginimų kritimo buvo nepagrįstos ir neracionalios. Ir rekordinis laisvų darbo vietų skaičius, ir nemažėjantys atlyginimai, ir vis dar sudėtinga situacija daugelyje kitų ES šalių galėjo prisidėti prie to, kad šiemet Lietuvoje stebime ir stebėsime rekordiškai didelę imigraciją“, − teigia N. Mačiulis. 

Pasak jo, vien per pirmuosius septynis šių metų mėnesius į Lietuvą atvykusių asmenų buvo 10 tūkst. daugiau nei emigravusių, o dauguma atvykstančių yra lietuviai. 

Nors ekonominė situacija ir perspektyvos šiuo metu džiugina, ekonomistai įspėja apie specifines rizikas, su kuriomis gali susidurti Lietuva. Ekonomikai atsigaunant ir vis dar sparčiai didėjant valdžios sektoriaus išlaidoms, gali įsibėgėti infliacija – „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad 2021 ir 2022 metais ji padidės iki, atitinkamai 2,5 ir 2,8 procento. 

„Galimybės pigiai skolintis ar net gauti iš ES negražintiną paramą sukuria palankias aplinkybes investuoti bei kurti tvaresnę, žalesnę ir išmanesnę ekonomiką. Tačiau ne visas problemas galima išspręsti vien didesniais pinigais – tai turėtų būti akivaizdu, pavyzdžiui, pažiūrėjus į šių metų matematikos egzamino rezultatus. Šlubuojančio švietimo neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes jausime dešimtmečius, ir jų pašalinti nepavyks nei skolintais nei dovanotais pinigais“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, dėl šių priežasčių didinant valstybės investicijas nei ši, nei būsimos vyriausybės neturėtų užmiršti įgyvendinti esminių viešojo sektoriaus struktūrinių reformų, net jei jos nėra populiarios.  

Lietuvos rodikliai

Swedbank ekonomikos apžvalgą anglų kalba bei kitų pasaulio šalių prognozes galima rasti čia:
https://www.swedbank-research.com/english/archive.csp
 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.