Antrą kartą „Swedbank“ Lietuvoje kvietė verslininkus dalyvauti smulkiojo verslo akademijoje. Čia smulkieji verslai galėjo pasisemti patirties, o, svarbiausia – išspręsti jiems kilusius iššūkius ir įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, kurių nepavyksta pasiekti dėl įvairiausių priežasčių.
Paraiškas dalyvauti akademijoje šįmet teikė net apie 300 smulkiųjų įmonių, iš kurių atrinktos dešimt. Susipažinkite su viena iš jų. Tai – „MUR MUR apranga“, lietuviškas prekių ženklas, siūlantis platų drabužių asortimentą šeimai.
„Siuvame ir parduodame drabužius. Didžiąją dalį – moterims, turime nedidelį asortimentą vyrams ir vaikams. Dauguma drabužių yra mūsų pačių siūti ir tik nedidelę dalį atsivežame. Užsiimame internetine prekyba, turime elektroninę parduotuvę, dalyvaujame mados mugėse, iki šios mentorystės turėjome ir dvi fizines parduotuves, tačiau greitu metu daug kas keisis ir tos fizinės parduotuvės bus panaikintos, – pasakoja įmonės „MUR MUR apranga“ vadovė Indrė Mikeškaitė. Bet sugrįžkime į verslo pradžią. O ji – netikėta. Buvusiai teisininkei ir verslo partneriui profesionaliam futbolininku Tautvydui staiga gimė idėja.
Indrė Mikeškaitė, © Asmeninio albumo nuotr.
Bet sugrįžkime į verslo pradžią. O ji – netikėta. Buvusiai teisininkei ir verslo partneriui profesionaliam futbolininku Tautvydui staiga gimė idėja.
„Susitikome, turbūt, labai tinkamu metu ir tinkamoje vietoje. Aš buvau nepatenkinta esama situacija ir norėjau kitos veiklos gyvenime. Jis, žinodamas, kad futbolininko karjera nėra labai ilga, suprato, jog taip pat turi kurti ateitį. Suėjome kartu, suvienijome savo mintis ir nusprendėme pabandyti sukurti drabužių verslą“, – atvirauja I. Mikeškaitė.
Verslo pradžioje įmonė prekiavo importuotais drabužiais, tačiau neilgai truko suprasti, kad lietuviams patrauklesnė vietinės gamybos produkcija. Verslininkai ėmė siūti ir gaminius pardavinėti „Facebook“ platformoje. Vėliau Indės mamos nuomojamose patalpose, viename Panevėžio prekybos centre, jiedu atidarė parduotuvę. Be to, atsirado užmojis atidaryti nuosavą siuvyklą ir pasiekti didesnį veiklos efektyvumą.
„Atidarėme mes tą siuvyklą, ir tai buvo netinkamas sprendimas. Kilo labai daug iššūkių. Pradedant nuo darbų organizavimo, kolektyvo, dar ir finansiniai niuansai. Aš ir šiandien mokausi, kaip reikia kurti verslą, internetinį verslą, o čia šalia viso to atsirado ir gamyba – visiškai atskiras dalykas, ir man teko organizuoti gamybos procesus“, – drąsiai apie nepelningus sprendimus pasakoja moteris.
Siuvykla nepasiteisino ir po dvejų metų teko ją uždaryti. Tačiau nesėkmės nesibaigė – verslininkai nusprendė atidaryti antrą fizinę parduotuvę Šiauliuose. Tai, kaip teigia Indrė, lėmė finansinius nuostolius. Jos nuomone, nesėkmės kilo dėl patirties stokos, be to, trūko aiškios strategijos. Būtent šių žinių įgyti ji ir atėjo į smulkiojo verslo akademiją.
„Labai džiaugiuosi galėdama sakyti, kad man mentorystė dar nesibaigė, ji tik įpusėjo: su mano mentore Dovile priėmėme sprendimą, jog ne tik planuosime, bet iš tiesų darysime procesus ir jau netrukus juos įgyvendinsime“, – dalijasi I. Mikeškaitė.
Dar vienas verslas, kuriam šiais metais pavyko dalyvauti akademijoje – „Atviros metalo dirbtuvės“. Tai – šeimos verslas, kuris prieš penkerius metus gimė Tomo ir Rūtos Kaminskų šeimoje.
„Atviros metalo dirbtuvės“ yra dirbtuvės, bet kartu ir edukacija – mokymai. Ir tie mokymai skirti visiems, pradedant nuo vaikų – darbas su mokiniais, suaugusieji, suaugę mėgėjai, tai gali būti ir komandos kūrimas (team building), gali būti darbas su profesionalais, kurie nori dar patobulinti žinias. Ir, aišku, iš pavadinimo žinome, kad tai – metalas“, – pasakoja Tomas Kaminskas, vienas iš „Atvirų metalo dirbtuvių“ įkūrėjų.
Kaip pasakoja Tomas, visas jo gyvenimas susijęs su metalais. Prieš kurdamas verslą, jis daug metų aukštosiose ir profesinėse mokyklose dėstė paskaitas apie metalų suvirinimo meną. Pasisemti sukauptų žinių metalo srityje kartą panoro Tomo bičiuliai. Pabandžius gimė idėja žiniomis dalintis su platesniu žmonių ratu. O žmona rūpinasi klientų pritraukimu, verslo viešinimu ir sklaida. Dabar klientai žino, kad turi galimybę mokytis metalo meno, beje, ir sugrįžta po kelis kartus.
Tomas Kaminskas, © Organizacijos nuotr.
„Nuolat yra tas grįžtamasis ryšys: procesų labai daug, mes galime prie metalo kūrybos prieiti iš įvairių pusių. Metalą galima ne tik jungti, jį galima pjauti, galima meniškai raižyti. Yra beprotiškas kiekis skirtingų metalų, mes nekalbame vien tik apie plieną. Plienas gali būti nerūdijantis, yra aliuminis, bronza, bronzą galima lieti, aliuminį irgi galima lieti. Galima daryti formas, kurti įvairias skulptūras. Ta sritis iš tiesų labai plati“, – vardija T. Kaminskas.
Tomas atvirauja, kad kaip ir kiekviename versle, taip ir čia – atėjo momentas, kai reikia galvoti apie plėtrą ir naujas paslaugas, kurias būtų galima pasiūlyti klientams. Dėl šios priežastis šeima kreipėsi į akademiją.
„Čia, galima sakyti, akys atsivėrė iš naujo. Iš pradžių galvoje buvo košė, buvom prisisvajoję įvairių dalykų, ką galime daryti“, – pasakoja Tomas ir prasitaria, kad šmėžavo noras atidaryti naujas dirbtuves Kaune ar Šiauliuose. Mentorius verslininkus pristabdė ir pasiūlė išnaudoti naujausias technologijas – taip pritraukti kiek įmanoma daugiau žmonių
„Smulkiojo verslo akademijos metu paleidome ir internetinius mokymus, praplėtėme savo „Youtube“ mokymus, įsteigėme internetinę parduotuvę su įvairiais pusfabrikačiais, įvairiais projektais, kur galima įsigyti projektą ir medžiagų tam produktui padaryti. Viskas yra mūsų mentoriaus auksiniai patarimai“, – dalijasi dirbtuvių bendraįkūrėjis akademijos metu jau įgyvendintais mentorių patarimais.
Penkias savaites dalyviai analizavo savo verslą per lyderystės, procesų, rinkodaros ir pardavimo, personalo bei finansų valdymo prizmes.
Kiekviena savaitė buvo skirta vienai iš šių temų ir atitinkamos savaitės metu šalyje gerai žinomų įmonių atstovai pristatė pranešimus bei savo įžvalgų ta tema. Dalyviai taip pat susitiko su savo mentoriais, dalyvavo praktiniuose seminaruose.