Dėl karantino – drastiški gyventojų išlaidų bei gyvensenos pokyčiai

Sprendimas taikyti griežtą karantiną Lietuvoje ir sustabdyti didelės dalies įmonių veiklą tam, kad sustotų viruso plitimas, keičia ir tai, kaip gyventojai leidžia pinigus, ir jų elgseną. Išanalizavus „Swedbank“ klientų mokėjimų kortelių duomenis pastebėta, kad po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu. Didžiausias pokytis − labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose.

„Lyginant pirmąsias dvi karantino savaites su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pastebėta, kad labiausiai mokėjimų kortelėmis apimtys krito apgyvendinimo veiklos (-80 proc.) bei aprangos ir avalynės (-78 proc.) sektoriuose. Kadangi žmonės lieka namuose, mokėjimų apimčių kortelėmis mažėjimą taip pat itin pajuto transporto (-61 proc.) bei kavinių ir restoranų (-58 proc.) veiklos sektoriai“, − komentuoja „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Tiesa, pasak ekonomistės, nors gyventojai ir išleido mažiau, jų vieno mokėjimo krepšelio dydis išaugo – reiškia, kad smulkių apsipirkimų skaičius sumenko.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, kol kas mokėjimų kortelėmis apimčių mažėjimas nepastebėtas tik maisto bei gyvūnų prekių sektoriuose. Čia pirkėjai per pirmas dvi karantino savaites išleido daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

„Nors karantino griežtumo lygis Baltijos šalyse skiriasi, pavyzdžiui, Latvijoje maitinimo įstaigos vis dar veikia, o Estijoje jos buvo uždarytos tik kovo mėnesio pabaigoje, gyventojų išlaidų pokyčiai visose šalyse itin panašūs. Tai indikuoja, kad rekomendacijos gyventojams likti namuose turėjo itin stiprų poveikį ir be priverstinio dalies sektorių uždarymo“, − sako G. Ilekytė.  

Grynųjų pinigų poreikis sumenko

Vos paskelbus karantiną, grynųjų pinigų išgryninimo operacijos taip pat gerokai sumenko visose Baltijos šalyse. „Swedbank“ duomenimis, Lietuvoje buvo fiksuotos maždaug penktadaliu mažesnės pinigų išgryninimo operacijų apimtys.

„Visų pirma, tai galima paaiškinti tuo, kad gyventojams buvo rekomenduojama vengti grynųjų pinigų ir naudotis banko kortelėmis. Tam tikros prekybos vietos taip pat atsisakė priimti mokėjimus ne banko kortelėmis. Visų antra, norint atlikti grynųjų pinigų išgryninimo operacijas, gyventojams reikia išeiti iš namų, o bet kokios nebūtinos kelionės karantino periodu yra nerekomenduotinos“, − sako „Swedbank“ ekonomistė.

Pasako jos, galiausiai sektoriai, kuriuose dominuoja grynieji pinigai, tai yra, maitinimo, grožio, pramogų įstaigos karantino periodu yra uždarytos. Visi šios priežastys, tikėtina, ir prisidėjo prie žymaus grynųjų pinigų poreikio sumažėjimo.

Kokie gyventojų elgsenos pokyčiai?

Griežtos karantino priemonės keičia ne tik gyventojų apsipirkimo ypatumus, bet ir kasdienę elgseną.

„Praėjusią savaitę internetinės paieškos ir kitų paslaugų tiekimo milžinė „Google“, naudodama anoniminius duomenis, paskelbė apie gyventojų srautų pokyčius daugelyje pasaulio šalių, įskaitant ir Lietuvą. Taip siekiama vyriausybėms padėti įvertinti dėl pandemijos įvestų socialinės distancijos priemonių veiksmingumą“, − sako G. Ilekytė.

Naujausi „Google“ duomenys rodo, kad Lietuvoje prekybos ir laisvalaikio vietų lankymas krito 72 proc., maisto prekių parduotuvių bei vaistinių 38 proc., parkų 28 proc., susisiekimo stočių 63 proc., o darbo vietų – 33 proc.

Tuo tarpu judėjimo laikas, praleistas gyvenamosiose vietose, pakilo šiek tiek daugiau nei dešimtadaliu.