Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad visi tėvai linki savo vaikams užaugti gerais žmonėmis. Savanorystė yra vienas iš būdų ugdyti empatiją, tačiau ji teikia ir daugiau naudų. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies jaunimo apklausa rodo, kad kas antras jaunas žmogus mokykloje ar studijų metu savanoriavo, o didžiausiomis savanorystės naudomis įvardija galimybę praplėsti akiratį bei tobulinti asmenines savybes.
Rinkdami popamokinę veiklą savo atžaloms, paprastai pirmiausia galvojame apie sporto, menų, kalbų būrelius, tačiau gana retai susimąstome apie galimybę paskatinti savo vaikus pasirinkti savanorystę. Nors savanoriška veikla visų pirma yra skirta padėti kitiems, ji gali suteikti daug asmeninės naudos savanoriaujantiems jaunuoliams.
Kaip rodo apklausos rezultatai, 45 proc.18–25 m. amžiaus jaunuolių sako, kad savanorystė suteikė jiems galimybę sutikti kitokius žmones ir pažinti kitokį gyvenimo būdą. 29 proc. šios amžiaus grupės respondentų teigia sutikę naujų draugų ir bendraminčių.
Imantis savanoriškos veiklos susipažįstama su įvairiais skirtingo amžiaus, patirčių žmonėmis. Kai kurios pažintys gali virsti ne tik gražia draugyste, bet ir tapti svarbios ateityje, pavyzdžiui, žengiant pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius ar ieškant darbo.
Ramiai ir patogiai gyvendami savo gyvenimą neretai nė nepagalvojame, kad taip gyvena, deja, ne visi. Padėdami kitiems tampame labiau užjaučiantys, empatiškesni, o tai – labai svarbios žmogiškosios savybės, reikalingos bet kokiame žmogiškame santykyje, dirbant komandoje ar bendruomenėje.
Tai, kad savanoriška veikla padėjo tobulinti jų asmenines savybes, pažymi 38 proc. apklausoje dalyvavusių jaunuolių. 36 proc. sako, kad savanorystė pagilino supratimą apie gyvenimiškas situacijas.
Savanorystė ne tik padės ištobulinti turimus įgūdžius, tačiau ir išugdys naujų. Jei, pavyzdžiui, jūsų vaikas moka gražiai piešti, jis gali padėti to išmokti jaunesniam vaikui kaimynystėje ar mokykloje. Taip jūsų vaikas tobulins savo piešimo įgūdžius, o tuo pačiu įgys kitų žmonių mokymo patirčių.
Užsiimant savanoriška veikla taip pat galima įgyti svarbių laiko planavimo, organizacinių, lyderystės savybių ir įgūdžių. Šią naudą išskiria 35 proc. apklausoje dalyvavusių jaunuolių, kurie savanoriavo mokydamiesi mokykloje ar studijų metu.
Išvardijau tik dalį naudų, kurių galima gauti padedant kitiems, ir apie jas rašoma šį rudenį „Swedbank“ išleistoje knygoje „Pradėk dabar: finansinis gidas paaugliams“. Savanoriška veikla taip pat ugdo discipliną, moko dirbti komandoje, gali padėti renkantis profesiją. Visa tai neabejotinai padeda pasiruošti savarankiškam gyvenimui baigus mokyklą, o juk paruošimas savarankiškam gyvenimui yra viena iš svarbių mūsų, kaip tėvų atsakomybių auginant ir ugdant savo atžalas.
Beje, savanorystė gali būti puikus būdas prasmingai praleisti kokybišką laiką drauge su savo vaikais. Juk asmeninis tėvų pavyzdys yra paveikiausias būdas išmokyti ir perteikti gerus įpročius savo vaikams. Pamėginkime padėti savo atžaloms pasisemti iš mūsų kuo daugiau labiausiai įkvepiančių pavyzdžių.