35-eri Nepriklausomybės metai – Lietuvos sėkmės istorija

Prieš 35 metus iš okupacijos išsivadavusi galėjo mažai kuo pasigirti ir Nepriklausomybę pasitiko nualinta, neturtinga ir su daugybe lėtinių problemų. Kai kurioms išspręsti prireikė kelių metų, kitoms – kelių dešimtmečių, likusias sprendžiame iki šiol. Vis dėlto, Lietuva padarė neįtikėtiną progresą, kuriuo džiaugtis vis dar negali jokia kita ES valstybė. Iš ekonomiškai nuskurdintos šalies Lietuva tapo ekonominės sėkmės pavyzdžiu.

Mūsų ekonomikos transformacija

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vienam gyventojui tenkantis BVP (atsižvelgus į kainų skirtumus) siekė vos trečdalį viso ES vidurkio. Šiuo metu šis rodiklis išaugo maždaug tris kartus ir siekia apie 90 proc. ES vidurkio. Pagal jį gerokai lenkiame ne tik kitas Baltijos kaimynes ar Lenkiją, bet ir kai kurias ES senbuves, pavyzdžiui, Graikiją ar Portugaliją.

Praėjusio amžiaus pabaigoje Lietuvos ekonomika stovėjo ant žemą ir vidutinę pridėtinę vertę kuriančių sektorių, bet per 35 metus įvyko aiški šalies ekonomikos revoliucija. Jos metu eksporto dalis pasaulinėje prekyboje išaugo daugiau nei 4 kartus. Šiuo metu Lietuva gali pasigirti ne tik į visą pasaulį eksportuojamais medikamentais, elektronika, bet ir užaugusiais bei šalies vardą pasauliniu mastu garsinančiais vienaragiais virtusiais startuoliais.

Dar įspūdingiau atrodo paslaugų eksporto augimas, o gal tiksliau – skrydis, rodantis sparčiai vykstančią Lietuvos ekonomikos transformaciją. Šio amžiaus pradžioje Lietuva beveik visai neeksportavo informacinių ir ryšių, finansinių bei kitų verslo paslaugų. Praėjusiais metais šių paslaugų eksporto vertė, tikėtina, jau perkopė 8 mlrd. eurų bei sudarė daugiau nei dešimtadalį viso šalies BVP.

Kokybiniai vartojimo įpročių pokyčiai

Žinoma, eksporto ar vienaragių duomenys nėra tobulas ekonominio progreso matas. Bet žvelgdami į kitus svarbius rodiklius, tokius, kaip darbo užmokestis, pasigirti irgi turime kuo. Dar šio amžiaus pradžioje vidutinis atlyginimas „į rankas“ siekė apie 180 eurų, šiuo metu – daugiau nei 1 400 eurų. Per tą laiką augo ir kainos, bet net įvertinus infliaciją, lietuvių perkamoji galia išaugo bent 4 kartus.

Kartu pasikeitė ir vartojimo įpročiai bei galimybės. Atgavus nepriklausomybę ir įsivedus nacionalinę valiutą litą, gyventojai maistui ir būstui skirdavo apie 80 proc. savo pajamų. Dar beveik dešimtadalis buvo skiriamas aprangai – norėjosi ir deficitiniais buvusių džinsų, ir, pagaliau, pėdos dydį atitinkančių batų.

Šiuo metu vartojimo įpročiai yra visai kitokie – vis daugiau pajamų galime skirti ne tik pramogoms ar kelionėms, bet ir papildomiems mokslams ar hobiams. Negana to, per daugiau nei tris dešimtmečius keitėsi ir mūsų supratimas bei vertybės – jeigu anksčiau dėvėtų rūbų parduotuvės kalbėdavo apie nepriteklių, šiuo metu jose skirstyti pirkėjus pagal jų piniginės dydį būtų labai sudėtinga. Galiausiai, didmiesčių gyventojai vis dažniau atranda ir kaimo teikiamus malonumus bei vertybes – čia kuriasi šeimos, verslai, regionus pamažu atranda investuotojai.

Drastiškai sumažėjo skurde gyvenančių gyventojų skaičius. Pavyzdžiui, dar šio amžiaus pradžioje kas dešimtas gyventojas nurodydavo, kad verčiasi labai sunkiai, dabar taip gyvenantys nurodo vos kiek daugiau nei 2 proc.

Išsiskiriantys pagal laimės pojūtį

Pasiekimai ekonominėje bei socialinėje srityse lėmė ir pokyčius, susijusius su požiūriu į gyvenimą, kurį atspinti Jungtinių Tautų skaičiuojamas laimės indeksas. Jame Lietuva pernai pakilo į rekordiškai aukštą 19-ą vietą bei aplenkė tokias šalis kaip JAV, Vokietija ar Jungtinė Karalystė. Palyginimui, prieš dešimt metų, kai buvo pradėtas skaičiuoti šis indeksas, buvome 71-oje vietoje.

Nors visose amžiaus grupėse yra pastebimas progresas laimės srityje, viena grupė išsiskyrė ne tik šalies viduje, bet ir visame pasaulyje. Tai – jauni Lietuvos gyventojai. Pagal jų pateiktus laimės vertinimus, jie yra laimingiausi visame pasaulyje. Dėl šios priežasties Lietuvos vardas pernai plačiai skambėjo ir pasauliniu mastu – čia važiavo ir žurnalistai, ir jaunimo laimės paslaptis siekiantys išsiaiškinti rašytojai.

Augantis patrauklumas sugrįžti

Kas prisidėjo prie šios Lietuvos sėkmės istorijos? Žinoma, kad Lietuvos žmonės, ne tik kūrę ekonominę gerovę savo darbu, bet ir atsispyrę geopolitinei priklausomybei – apsisaugoti nuo blogio imperijos nagų Lietuvai iki šiol padėjo narystė NATO. Tuo metu šalies ekonomikos augimui ir gyventojų perkamajai galiai reikšmingą teigiamą poveikį turėjo narystė ES bei euro zonoje. Tai sustiprino Lietuvos patikimumą užsienio investuotojų akyse, atvėrė plačias eksporto rinkas, panaikino valiutos kurso riziką.

Prie spartaus ekonomikos bei laimės augimo prisidėjo ir institucijų efektyvumas – Pasaulio Banko matuojamas valdžios efektyvumas pagal teisės viršenybę, korupcijos kontrolę ir kitus kriterijus rodo spartų progresą per pastaruosius 30 metų. Nepaisant to, vis dar gerokai atsiliekame nuo tokių šalių kaip Švedija. Tad nors šią lėtinę problemą ir apmažinome, gali prireikti nemažai laiko, kol išgydysime visus jos simptomus.

Galiausiai, prie Lietuvos klestėjimo pastaraisiais metais prisidėjo ir augantis Lietuvos gyventojų skaičius. Iš vienos pusės, į šalį nori atvykti vis daugiau užsienio piliečių, iš kitos pusės, jau penkerius metus stebime ir kitą tendenciją – kai į Lietuvą grįžta anksčiau emigravę tautiečiai. Pavyzdžiui, vien pernai į šalį atvyko beveik 10 tūkst. Lietuvos piliečių daugiau nei išvyko.

Augantis grįžtančiųjų skaičius ne tik prisideda prie ekonomikos augimo, bet ir turi kiek mažiau matomą efektą – įgiję patirties ir pasaulio pamatę tautiečiai dažnai turi daugiau drąsos ir idėjų, tad noriai kuria darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems.

Įvertinti pažangą

Nepriklausomos Lietuvos sėkmės istorija, kurią rašome nuo 1990-ųjų, yra ne tik matoma žvelgiant į skaičius, bet ir jaučiama parduotuvėse, oro uostuose, didmiesčiuose ar regionuose. Nereikia sakyti, kad progresas buvo tolygus ir vienodas visiems ir visur – vis dar yra dalis gyventojų neturinčių vidaus tualeto ar gyvenančių, kaip patys nurodo „labai sunkiai“. Negana to, reikia ir toliau spręsti įsisenėjusias švietimo, biurokratijos ar sveikatos įstaigų problemas. Galiausiai, progresas ir sėkmė nėra garantuoti ateityje ne tik dėl neprognozuojamų kaimynų šalia, bet ir galimų prekybos karų.

Lietuvoje esame linkę dažniau pastebėti savo trūkumus ir netobulumus. Ir nors juos pastebėti būtina, dar svarbiau įvertinti pažangą, prie kurios kiekvienas prisidedame. Taip geriau suprasime, dėl ko verta nepaliauti eiti į priekį.