Sėkmingi Lietuvos metai pasaulinio nestabilumo laikais

Besitęsiantys karai, permainas žadantys rinkimai demokratinėse šalyse, stagnuojančios Europos ekonomikos ir konkurencingumo paieškos – šie metai daugeliui vis dar neleido ramiai miegoti. O pasaulyje ir toliau gilėjo takoskyra tarp demokratijų ir autoritarinių režimų. Kita vertus, žvelgiant į Lietuvą, atrodo, kad daugelis šių negandų mūsų šalį aplenkė – ekonomika įsibėgėjo, o vartotojų lūkesčiai, atlyginimai ir gyventojų santaupos pasiekė naujus rekordus. Galime pasidžiaugti pakankamai šaliai gana sėkmingais 2024-aisiais ir pradėti galvoti apie prioritetus ateinantiems metams.

Pasaulio ateitį dėliojo rinkimai

Praėję metai vis dar buvo kupini blogų naujienų – karai Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose tęsėsi. Negana to, klimato kaita apie save priminė su vis didesne jėga ir didesniais žmogiškaisiais bei piniginiais nuostoliais. JAV Floridos valstiją vienas po kito nusiaubė du uraganai, o Ispaniją – vos per kelias valandas susiformavę potvyniai. Be to, stebėjome ir naujus karščio rekordus, dėl kurių brango kai kurie maisto produktai.

Kartu su šiais sunkumais, papildomą įtampą kėlė ir rinkimai, vykę daugiau nei 70-yje pasaulio šalių. Deja, bet ne visur demokratijos principai veikė taip, kaip turėtų – matėme Rusijos kišimąsi į rinkimus Moldovoje bei Sakartvele, kuriame vis dar vyksta protestai už ateities krypties pasirinkimą. Kita vertus, kai kurios šalys šiemet susigrąžino šviesesnės ateities galimybę – toks vilties spindulys neseniai suspindo Sirijoje nuvertus ilgametį diktatorių.

Didžiausia rinkimų intriga šiemet, žinoma, įvyko JAV. Kol kas žinome tik tai, kad prie stipriausios pasaulio ekonomikos vairo grįžta Donaldas Trumpas su prieštaringais pažadais ir planais. Kaip perrinkto prezidento politika gali paveikti pasaulio prekybą, kovą su klimato kaita, infliaciją ir, galiausiai, Lietuvos ekonomiką, pamatysime artimiausiais metais. Bet aišku viena – politinis ir ekonominis neapibrėžtumas gerokai išaugs.

Iššūkiai autoritarinėse valstybėse

Šiais metais Kiniją ir toliau kankino gili nekilnojamo turto krizė, o valdžios bandymai skatinti ekonomiką apčiuopiamų rezultatų kol kas nedavė. Ir toliau buvo bandoma pakeisti ekonomikos modelį pereinant nuo perteklinių planinių investicijų į nekilnojamąjį turtą prie investicijų į pramonę strateginiuose sektoriuose.

Viena vertus, ši strategija jau duoda rezultatų – Kinija tapo didžiausia automobilių eksportuotoja pasaulyje. Kita vertus, tai programuoja prekybos karus su Vakarų valstybėmis, ir to rezultatą jau matėme ES paskelbus papildomus importo muitus Kinijoje pagamintiems automobiliams.

Tuo metu Rusijai jau trečius metus tęsiant beprecedentę invaziją Ukrainoje, tai reikalauja vis daugiau resursų. Tai vis labiau išbalansuoja ir pačios Rusijos ekonomiką – infliacija auga, palūkanų normos jau perkopė 20 proc., o įmonėms vis sunkiau rasti darbuotojų. Tad finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, kuriuos reikia investuoti į šalies ateitį, ir toliau švaistomi beprasmiam karui.

Konkurencingumo paieškos Europoje

Daug metų savo pramonės jėgą demonstravusi Vokietijos ekonomika šįmet nugrimzdo į dar gilesnę duobę. Šalyje pramonės produkcijos apimtys siekė vos 2010 m. lygį, o jos BVP iš esmės nesikeičia nuo pat 2019-ųjų. Didele problema šaliai tapo sumenkusi jos produkcijos paklausa kitose rinkose, ypač Kinijoje.

Aukštos energijos kainos, prarastas konkurencingumas ir sumenkęs eksportas į Kiniją paveikė šalies ekonomiką, kuri pradėjo žengti deindustrializacijos keliu. Ekonominės problemos ir nesutarimas kaip tas problemas įveikti, lėmė ir koalicijos griūtį bei pirmalaikius parlamento rinkimus 2025 m. pradžioje.

ES šalių struktūrinės problemos ir jų sprendimai išsamiai aprašyti Mario Draghi konkurencingumo ataskaitoje, kurioje rekomenduojama gerokai padidinti verslo investicijas, skatinti inovacijas. Nors kol kas neaišku, kaip šis poreikis būtų finansuojamas, jau nėra abejonių, kad ši ataskaita išliks pagrindiniu kelrodžiu sprendžiant struktūrines ES šalių problemas šį dešimtmetį.

Lietuvos stabilumas nestabiliame pasaulyje

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet įsibėgėjo ir buvo vienas sparčiausių ne tik regione, bet ir euro zonoje. Šalies pramonė šiemet atsigavo anksčiau ir sparčiau nei buvo galima tikėtis. Apdirbamoji gamyba, išskyrus naftos produktų gamybą, šiemet augo daugiau nei 5 proc. Negana to, pramonės augimas buvo platus ir apėmė beveik visus sektorius.

Prie spartaus ekonomikos atsigavimo prisidėjo į seniai matytas žemumas nukritusi infliacija bei beveik į rekordines aukštumas pakilę vartotojų lūkesčiai. Jie vis dar išlieka geriausi visoje ES. Kitaip nei praėjusiais metais, šiemet gyventojai parduotuvių lentynose galėjo stebėti kiek neįprastą reiškinį – krentančias kai kurių prekių kainas. Prekių defliacija šiemet pastebima nuo pat metų pradžios, o prekybininkai dažniau nei anksčiau siūlė įvairias nuolaidas. Atpigus energijos ištekliams ir žaliavoms bei atsistačius tiekimo grandinėms, erdvės prekėms brangti kol kas nėra daug.

Europos Centrinis Bankas šiemet net keturis kartus kirpo palūkanų normas. Tai turėjo įtakos ne tik mažesnėms gyventojų paskolų įmokoms, bet ir būsto rinkos atsigavimui – metų pabaigoje Lietuvoje išaugo sandorių skaičius, butų rezervacijos pirminėje rinkoje.

Toliau sparčiai augo atlyginimai, tad gyventojų perkamoji galia padidėjo beveik dešimtadaliu. Vis dėlto atlyginių augimui vis dar gerokai atsiliekant nuo produktyvumo augimo, sustiprėjo nerimas dėl Lietuvos eksportuotojų konkurencingumo.

Šias baimes sustiprino ir kai kurių sektorių įmonių bankrotai, ir kiek išaugęs gyventojų nedarbo lygis. Negana to, klausimų kėlė ir šalies investicinė aplinka, ir į viešumą iškilusios biurokratinės valdžios institucijų pinklės.

Prioritetai 2025 metais

Nors atsikvėpti dar negalėjome, o pasaulį alino besitęsiantys karai, 2024-ieji suteikė daugiau vilties. Autoritarinių šalių problemos augo, o tokių režimų baigtis, kaip parodė Sirija, gali būti netikėta ir labai greita.

Šie metai taip pat pagilino struktūrines Vokietijos problemas bei atskleidė, kad ekonomikos modelis, paremtas pigiais rusiškais energijos ištekliais ir eksportu į Kiniją, neveikia. Tuo metu ES lygmeniu prasidėjo konkurencingumo ir inovacijų šaltinių paieškos, kurios, tikėtina, tęsis artimiausią dešimtmetį.

Lietuvos ekonomika, kitaip nei Baltijos kaimynės ir didelė dalis ES šalių, į 2025 m. įžengs sustiprėjusi ir su dar geresnėmis vartotojų nuotaikomis, bet užmigti ant laurų nereikėtų. Lietuva šiemet vis dar atsiliko pagal verslo investicijas, kurios yra ir darbo vietų kūrimo, ir atlyginimų augimo, ir skurdo mažėjimo pagrindas. Tad ir toliau išlieka svarbu gerinti investicinę aplinką sprendžiant biurokratines problemas, pritraukiant daugiau talentų iš užsienio ir reformuojant švietimo sistemą.