Žiema džiugina sniegu, bet atneša ir traumų: sausį fiksuojama po 30 žalų per dieną

Gausus sniegas skatina gyventojus aktyviai leisti laiką lauke – slidinėti, čiuožti snieglentėmis, rogutėmis, pačiūžomis ar tiesiog išeiti į ilgesnius pasivaikščiojimus. Kartu su išaugusiu aktyvumu padaugėja ir traumų – tiek užsiimant žiemos sportu, tiek einant slidžiais šaligatviais ar laiptais.

„Šį sausį fiksuojame ryškų nelaimingų atsitikimų pagausėjimą – per dieną gauname apie 30 pranešimų apie patirtą traumą, tai yra 7 procentais daugiau nei šiuo laikotarpiu pernai. Tarp jų dominuoja kaulų lūžiai, įvairūs sumušimai. Gyventojai traumas patiria tiek užsiimdami įvairiu žiemos sportu, tiek tiesiog paslydę ant sniego ar slidžios kelio dangos“, – sako Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas.

Šaltuoju metų laiku tokios traumos įprastos – jos kartojasi kasmet, ypač žiemos mėnesiais, kai oro sąlygos dažnai keičiasi, o keliai, šaligatviai ir laiptai tampa slidūs. Dažniausiai fiksuojami pėdų, blauzdikaulių, dilbio, riešo ar plaštakos lūžiai, taip pat raiščių ir sausgyslių sužalojimai – nuo patempimų iki plyšimų. Dalis traumų patiriama ir eismo įvykių metu, kurių rizika žiemą taip pat išauga.

Žiemos traumos kainuoja vis brangiau

Anot „Swedbank“ draudimo bendrovės, per 2025 m. vidutinė išmoka vienai žalai išaugo beveik 14 proc. – nuo maždaug 548 iki 623 eurų. Nors bendras registruotų žalų skaičius, palyginti su 2024 m., buvo mažesnis, auganti vidutinė išmoka rodo, kad vis dažniau fiksuojamos sudėtingesnės traumos, reikalaujančios ilgesnio gydymo ar operacijų.

„Sausį registravome žalą, kai klientas slidinėdamas ir darydamas sudėtingesnį manevrą krito ant kairės kojos ir susilaužė blauzdikaulį. Buvo atlikta operacija, klientui teko 14 dienų praleisti gydymo įstaigoje. Tokios traumos išmoka siekė 4100 eurų. Taigi, vienas aktyvus savaitgalis ant sniego gali greitai virsti rimtu finansiniu iššūkiu“, – pastebi L. Garbenčius.

Ne tik namuose, bet ir keliaujant

„Swedbank“ kelionių draudimo statistika rodo, kad nors gyventojai keliauja ištisus metus, žiemos sezonu žalų skaičius išauga, ypač vykstant slidinėti į užsienį. 2025 m. žiemos laikotarpiu žalų skaičius buvo net 19 proc. didesnis nei metų vidurkis. Pastebima tendencija, jog tokiose populiariose Europos slidinėjimo vietose kaip Austrija, Italija, Prancūzija ar Slovakija slidinėjimo sezono piko metu žalų skaičius, palyginti su metų vidurkiu, vidutiniškai išauga 2–3 kartus.

„Dažniausiai kelionėse patiriamos kelio sąnario ir raiščių traumos, peties sužalojimai, rankų lūžiai, o sunkesniais atvejais – galvos ar stuburo traumos. Tokie sužalojimai neretai reiškia ne tik skubias operacijas, bet ir papildomas išlaidas – specialų transportą, ilgesnį buvimą ligoninėje ar net užsakomąjį skrydį namo. Būna atvejų, kai klientams prireikia pasinaudoti ir sraigtasparnio paslauga, kurios išlaidas padengia draudimo bendrovė“, – sako L. Garbenčius.

Atsakingas pasiruošimas padeda sumažinti riziką

Anot L. Garbenčiaus, siekiant sumažinti traumų ir su jomis susijusių nuostolių riziką, svarbu atsakingai pasiruošti tiek žiemos pramogoms Lietuvoje, tiek kelionėms į užsienį. Slidinėjant ar užsiimant kita aktyvia veikla rekomenduojama realistiškai įvertinti savo įgūdžius, rinktis juos atitinkančias trasas, laikytis galiojančių taisyklių ir naudoti tinkamas apsaugas.

Keliaujant po Europos Sąjungos šalis, netikėtas medicinines išlaidas gali padėti padengti Europos sveikatos draudimo kortelė, tačiau svarbu atminti, kad ji taikoma tik būtinosios medicinos pagalbos išlaidoms viešajame sektoriuje ir neapima papildomų kaštų. Tai ypač aktualu slidinėjimo miesteliuose, kur gydymo paslaugas dažniausiai teikia privačios klinikos. Neturint kelionių draudimo ir nukentėjus, tenka arba dengti išlaidas pačiam, arba sutikti vykti iki artimiausios valstybinės gydymo įstaigos kitame mieste.

„Planuojant aktyvų poilsį ar keliones žiemos sezonu svarbu aiškiai suprasti, kokia apsauga taikoma skirtingose situacijose ir kokios jos ribos. Tai leidžia iš anksto įvertinti galimus scenarijus ir išvengti netikėtumų įvykus traumai“, – sako L. Garbenčius.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją.