Atostogos 2025: 7 iš 10 gyventojų poilsiui planuoja išleisti bent du kartus daugiau nei įprastą mėnesį

Net 73 proc. šalies gyventojų teigia, kad per atostogas, palyginti su įprastu mėnesiu, jų išlaidos auga du ar daugiau kartų. Tai – 7 proc. punktais didesnis gyventojų skaičius nei prieš metus, atskleidžia reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

„Atmetus 2023 m., kai po itin aukštos infliacijos šoko gyventojai buvo linkę mažinti savo atostogų biudžetus, pastaruosius 7 metus stebime nuosekliai augančią gyventojų dalį, kurie atostogoms ketina išleisti pastebimai daugiau nei įprastą mėnesį. Apklausos duomenimis, šiemet 46 proc. gyventojų atostogoms yra linkę išleisti du kartus didesnę sumą nei įprastą mėnesį, 18 proc. teigia, kad jų atostogų išlaidos – tris kartus didesnės. Per atostogas išleidžiančių tiek pat, kiek įprastą mėnesį, ar net truputį mažiau gyventojų dalis šįmet sudaro 27 proc. – 7 proc. punktais mažiau nei prieš metus ir 11 proc. punktų mažiau nei 2018 m., kada pirmą kartą atlikome šį tyrimą“, – sako „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

Gyventojų polinkis per atostogas savęs neriboti – didelis kaip niekada. Ryškiausiai per metus augo gyventojų dalis, kurie sako, kad jų išlaidos atostogų metu auga keturis ar daugiau kartų. Šiemet taip teigia kas dešimtas gyventojas, kai pernai tokių dalis sudarė 6 proc.

Pasak J. Bagdanavičiūtės, įtakos augančioms atostogų išlaidoms turi du pagrindiniai veiksniai – didėjanti gyventojų perkamoji galia ir infliacija.

„Gyventojų pajamos auga, dėl to keičiasi prekių ir paslaugų svoriai vartotojų krepšelyje. Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys, 2025 m. viešbučiams ir restoranams gyventojai skyrė virš 13 proc. savo pajamų – daugiausiai istorijoje. Atostogoms Lietuvoje gyventojai išleidžia daugiau ir dėl paslaugų kainų infliacijos, kuri pastaraisiais metais buvo didesnė nei prekių kainų infliacija“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.

Didesnėms išlaidoms ruošiasi ne visi

Nors didesnė dalis gyventojų per atostogas išleidžia gerokai daugiau nei įprastą mėnesį, ne visi tam ruošiasi iš anksto – 45 proc. gyventojų teigia atostogoms netaupantys.

„Per atostogas norime pailsėti, pasimėgauti ir save palepinti, todėl ne visada racionaliai vertiname išlaidas, esame labiau linkę vadovautis emocijomis. Vis dėlto, iš anksto taupyti atostogoms ir jas pasitikti be finansinės įtampos – tvaresnis ir finansiškai naudingesnis scenarijus, padedantis išvengti galimo finansinio nerimo po atostogų. Dalis gyventojų būtent taip ir daro – 50 proc. respondentų nurodo atostogoms pradėję taupyti likus bent 2–3 mėnesiams iki atostogų“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.

Pasak J. Bagdanavičiūtės, jei atsidėti lėšų iš anksto sudėtinga, vos tik ėmus planuoti atostogas verta išlaidas išdalyti per laiką, pavyzdžiui, kelionės bilietus įsigyti vieną mėnesį, o nakvynę viešbutyje – kitą. Įprastai dar daugiau galimybių sutaupyti, anot jos, yra tada, kai viešbučio kambarys ar skrydžio bilietai įsigyjami ne sezono metu.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad išlaidoms nesiruošus iš anksto ir neturint sukaupus atostoginio rezervo, verta daugiau dėmesio skirti atostogų finansų planavimui.

Planuoja ne vienas atostogas

Kaip rodo reprezentatyvi apklausa, planuojant atostogas gyventojams svarbiausi elementai yra numatytas biudžetas (77 proc.), oro sąlygos (56 proc.) bei atostogų lokacijoje esantys lankytini objektai (55 proc.).

„Augant gyventojų perkamajai galiai dažnas sau gali leisti atostogauti kelis kartus per metus. Iš apklausos rezultatų pastebime, kad didesnioji gyventojų dalis – 37 proc. – trokštamų atostogų atributų už norimą kainą ieškos atostogaudami ir Lietuvoje, ir užsienyje. Neretai užsienio šalys pasirenkamos pavasario pabaigoje ar rudens pradžioje, ieškant geresnių orų, tuo metu šiltas vasaros laikotarpis praleidžiamas Lietuvos kurortuose“, – kalba J. Bagdanavičiūtė.

Tyrimo duomenimis, atostogas tik šalies ribose šiemet planuoja trečdalis, o 11 proc. respondentų sako, kad šiemet yra nusimatę atostogas tik užsienyje.