Gyventojai skeptiški dėl šalies ekonomikos, asmeninę situaciją vertina geriau

Septyni iš dešimties gyventojų mano, kad per artimiausius 12 mėnesių ekonominė padėtis Lietuvoje nesikeis arba šiek tiek pablogės. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tyrimas indikuoja augantį pesimizmą: prieš metus nedidelio pablogėjimo besitikinčių gyventojų dalis buvo 13 proc. punktų mažesnė, 12 proc. punktų daugiau gyventojų tikėjosi stabilumo.

„Praėjusiais metais, kai ryškiau sumažėjo infliacija, o vėliau – ir palūkanų normos, gyventojų lūkesčiai buvo optimistiškesni. Tačiau šiandieną matome ūgtelėjusį pesimizmą. Jį, tikėtina, pakursto ir besitęsiantis karas Ukrainoje, ir neužtikrintumas dėl JAV prezidento sprendimų, ir prieštaringų reakcijų sulaukusios mokestinės bei pensijų reformos šalyje“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Kaip atskleidžia tyrimas, didesnioji respondentų dalis (39 proc.) mano, kad per artimiausius metus ekonominė situacija Lietuvoje šiek tiek pablogės, 34 proc. tikisi, kad ji išliks stabili. Šiokio tokio pagerėjimo tikisi 15 proc. gyventojų, vos 1 proc. mano, kad situacija labai pagerės. Tuo metu ryškaus pablogėjimo tikisi 11 proc. gyventojų.

Tiesa, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos gyventojų nuotaikos išlieka pakankamai optimistinės. „Eurostat“ skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo indeksas šių metų birželį teigiamas buvo vos penkiose Europos Sąjungos šalyse, įskaitant Lietuvą. Mūsų šalyje jis siekė 0,5, o bendras ES vidurkis sudarė -13,3.

Asmeninę situaciją vertina geriau

Nors gyventojai turi dvejonių dėl šalies ekonomikos, didesnioji dalis tikisi, kad jų pačių situacija išliks stabili arba pagerės. Kaip rodo apklausa, 49 proc. šalies gyventojų mano, kad per artimiausius metus jų pajamos nesikeis, trečdalis tikisi, kad jų pajamos padidės bent dešimtadaliu,18 proc. galvoja, kad jų pajamos gali mažėti.

„Šalies ekonomika dažnai vertinama per politinių debatų ir viešųjų naratyvų prizmę, kuriose neretai dominuoja problemų akcentavimas. Asmeninė finansinė padėtis dažniau grindžiama kasdiene patirtimi. Jei kasdienybėje jaučiamasi pakankamai finansiškai stabiliai, viešojoje erdvėje sklindantis nerimas dėl politinio nestabilumo, reformų ar augančių tarifų dažniau siejamas su bendra šalies ekonomine kryptimi, neperkeliant to į savo asmeninį finansinį kontekstą. Tuo metu 18 proc. gyventojų lūkestį dėl pajamų mažėjimo galima paaiškinti baime netekti darbo, sezono kaita, turimo verslo iššūkiais, – prieštaringas tendencijas respondentų atsakymuose į apklausos klausimus paaiškina J. Cvilikienė.

Atsargus optimizmas turi pagrindo

Pasak J. Cvilikienės, priežasčių santykinai didesniam lietuvių optimizmui – ne viena. Tarp palankių gyventojams ir šalies ekonomikai tendencijų „Swedbank“ Finansų instituto vadovė išskiria susirūpinimo nebekeliantį infliacijos lygį, nuolat mažėjusias palūkanų normas, taip pat, nors ir kiek lėčiau, vis dar nuosekliai augančius atlyginimus.

„Swedbank“ ekonomistai pastebi, kad nei pandemija, nei sutrikusios tiekimo grandinės, nei karas Ukrainoje, energijos krizė ar kainų bei palūkanų normų šuolis per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ekonomikai rimtesnių iššūkių nesukėlė. Jie prognozuoja ir tolesnį šalies ekonomikos augimą“, – reaguodama į gyventojų skepticizmą kalba J. Cvilikienė.

Tiesa, kaip pažymi J. Cvilikienė, šaukštu deguto medaus statinėje ir didesnio gyventojų nerimo priežastimi gali virsti gerai neapgalvoti mokesčių pokyčiai, prie stabilumo neprisideda ir nuolatiniai pensijų sistemos keitimai.

„Artėjant rudeniui ir norint užsitikrinti stabilią finansinę sveikatą, gyventojams reikėtų kruopščiau planuoti finansus, mat išlaidos daliai namų ūkių ūgtels ir dėl būsimų mokslo metų, ir dėl būsimo šildymo sezono išlaidų. Na, o jau kitų metų pradžioje išminties ir racionalių sprendimų prisireiks tiems, kurie nuspręs imtis aktyvių veiksmų dėl II pensijų pakopos reformos“, – sako J. Cvilikienė.