Nepatinka bėgti? Treneris E. Adomkaitis įsitikinęs – jūs tiesiog darote vieną esminę klaidą

Artėjantis „Swedbank Vilniaus maratonas“ kasmet į sostinės gatves sutraukia tūkstančius bėgikų. Vieni čia siekia asmeninių rekordų, kiti – atvyksta tiesiog pasimėgauti nepakartojama šventės atmosfera. Tačiau ką daryti tiems, kurie žvelgia į bėgančią minią ir tyliai sau sako: „Aš irgi norėčiau, bet...“?

Apie tai, kaip nugalėti baimę, sugriauti mokyklos laikus siekiančius mitus ir paversti bėgimą ne prievole, o laukiamiausia dienos dalimi, pokalbis su žinomu bėgimo treneriu bei maratonininku Egidijumi Adomkaičiu.

Pasaulinis bėgimo bumas ir Lietuvos proveržis

– Egidijau, kaip jums atrodo – ar bėgiojimas Lietuvoje populiarėja?

– Vienareikšmiai. Bėgimo šurmulyje esu jau ilgai – pats pradėjau bėgioti prieš keturiolika metų, todėl tikrai matau, kad susidomėjimas sparčiai auga.

Šios tendencijos ateina iš pasaulio didmiesčių. Berlyne ar Londone maratonuose dalyvauja apie 50 tūkstančių žmonių, o norinčių patekti būna daugiau nei milijonas – registracija ten vyksta loterijos principu. Pas mus Lietuvoje bilietą dar gali nusipirkti laisvai, net ir paskutinę dieną prieš renginį.

Vilniaus maratone, skaičiuojant visas distancijas, dalyvauja apie 14 tūkstančių bėgikų. „Swedbank Vilniaus maratone“ skaičiais dar šiek tiek atsiliekame nuo Londono ar Niujorko, tačiau situacija kasmet gerėja –Vilniaus maratone, kuris šįmet vyks rugsėjo 13 dieną, dalyvių skaičius nuolat auga.

Lietuvoje ypač populiarėja bėgimo bendruomenės, klubai, didėja susidomėjimas sveika gyvensena. Be to, matau, kad žmonės „subrendo“: anksčiau dauguma apsiribodavo 5 ar 10 kilometrų bėgimais, o dabar, gausėjant švietėjiškos veiklos bei trenerių, vis daugiau bėgikų ryžtasi pusmaratoniams ir maratonams.

– Kalbama, kad pasaulyje maratoną yra įveikęs vos 1 procentas žmonių. Ar ši statistika dar galioja, kai aplinkui, regis, bėga visi?

– Kai pats esi šiame „burbule“, atrodo, kad tai jau nebėra kažkas ypatinga. Tačiau pasauliniu mastu maratoną įveikusių žmonių dalis vis dar išlieka palyginti nedidelė.

Didžiausias pokytis, kurį pastebiu – keičiasi žmonių mąstymas. Anksčiau dažnas ateidavo su mintimi „vieną kartą įveikti maratoną ir užsidėti varnelę“. Dabar žmonės nori sportuoti, gerinti savo savijautą ir bėgimo laiką. Nuoseklumas labai džiugina. Keičiasi ir laisvalaikio įpročiai: jei nori pabendrauti su draugais, nebūtina eiti į naktinį klubą – galima anksti ryte kartu išbėgti į parką.

– Kur Europoje ar apskritai pasaulyje bėgimas šiandien išgyvena didžiausią pakilimą?

– Ypač stiprios yra Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, o už Europos ribų – JAV ir Japonija, kur judėjimo kultūra tiesiog neįtikėtina. Tačiau šiandien vienas didžiausių fenomenų Europoje yra Ispanija ir jos Valensijos maratonas. Tai sparčiausiai augantis ir vienas greičiausių maratonų pasaulyje. Pats ten bėgau jau du kartus ir planuoju vykti trečiąjį.

Aukso viduriukas ir galingi pokyčiai gyvenime

– Žmonės dažnai ieško motyvacijos. Kokią praktinę naudą reguliariai bėgiojantis žmogus pajunta pirmiausia?

– Tų naudų yra labai daug, o jas suskirstyčiau į kelis esminius blokus:

1. Disciplina ir tvarka. Dažnai sakau – kaip sporte, taip ir gyvenime bei darbe. Sportas suteikia struktūrą. Kai žinai, kad turi išbėgti tris kartus per savaitę, natūraliai pradedi kitaip dėlioti prioritetus. Atsiranda tvarka ir kitose srityse.
2. Fizinė ir emocinė savijauta. Jautiesi stipresnis, mintys tampa švaresnės. Organizmas gauna daugiau deguonies, todėl pagerėja nuotaika.
3. Bendruomenė. Žmonės susiranda naujų draugų, prisijungia prie klubų. Tai labai praturtina gyvenimą, nes atsiranda socialinis ratas, kurį vienija tas pats pomėgis.

– Kiek kartų per savaitę ir kiek laiko reikėtų bėgioti, kad žmogus pajustų šią naudą?

– Minimumas būtų du kartai per savaitę. Tai geriau nei nieko, tačiau bėgant du kartus sunku pajusti progresą, nes tarp treniruočių lieka per dideli tarpai. Iš ilgametės patirties matau, kad trys kartai per savaitę yra aukso viduriukas. Tokiu būdu treniruojiesi reguliariai, nepervargsti, o svarbiausia – išsaugai meilę bėgimui.

O kiek laiko skirti vienam bėgimui – labai individualu. Pradedančiajam gali užtekti 10–20 minučių, pažengusiam reikės pusvalandžio ar valandos. Svarbiausia nustatyti 3 kartų per savaitę dažnį, o krūvį dozuoti pagal galimybes.

Baimės, mitai ir amžinas „neturiu laiko“

– Kokias priežastis ir baimes įprastai vardija tie, kurie sako: „Noriu pradėti, bet vis neprisiruošiu“?

– Dažniausiai girdžiu kelis dalykus:

• „Nežinau, kaip teisingai bėgti“ – žmonėms atrodo, kad iškart reikia bėgti tobulai arba nutiks kažkas baisaus.
• Lyginimasis su kitais – pamato greitai lekiantį kaimyną ir pagalvoja, kad bėgimas ne jiems.
• Mitai iš mokyklos laikų – pavyzdžiui, įsitikinimas, kad bėgimas būtinai sugadins kelius, sąnarius. Iš tiesų beveik viską galima daryti, jei darai protingai: palaipsniui didini krūvį, stiprini kūną jėgos pratimais ir sprendi esamas problemas.
• Antsvoris ar prasta fizinė forma – realybė tokia, kad bėgioti gali praktiškai visi, tiesiog reikia pasirinkti tinkamą tempą.

– O ką atsakyti tiems, kurie teisinasi laiko stoka?

– Kai sąžiningai pasižiūri į savo dienotvarkę, beveik visada gali rasti bent pusvalandį. Čia jau prioriteto klausimas. Kai pats pradėjau bėgioti, dirbau įprastą darbą nuo 8 iki 17 valandos. Tačiau laiko rasdavau arba ryte prieš darbą, arba vakare po jo. Yra buvę periodų, kai treniruodavausi net du kartus per dieną. Jei tikrai nori – laiko atrasi.

Kaip žengti pirmąjį žingsnį ir išeiti iš uždaro rato

– Koks būtų jūsų konkretus patarimas žmogui, kuris šiandien nori pradėti, bet nežino nuo ko?

– Pirmiausia – apsiauti sportinius batelius ir tiesiog išeiti pro duris. Nebūtina iš karto bėgti daug. Užtenka 5 minučių! Galima tiesiog nubėgti iki artimiausio suoliuko ir grįžti. Svarbiausia yra suformuoti įprotį, o tik po to ateis atstumai, greitis ir rezultatai.

Taip pat būtina būti kantriam. Nereikia tikėtis, kad po pirmo bėgimo skraidysite iš laimės. Bet jei nespausite savęs, vėliau ateis tas vadinamasis „aha!“ momentas, kai staiga suprasite, kodėl tūkstančiai žmonių taip žavisi bėgimu.

Ir pats svarbiausias patarimas – jokiu būdu nelyginkite savęs su kitais. Kiekvienas turime skirtingą genetiką, praeitį ir gyvenimo aplinkybes. Jei kolega po mėnesio bėga greičiau už jus – tai normalu. Lyginkite save tik su savimi vakarykščiu.

– Ar vaikščiojimas gali būti geras įvadas bėgimui?

– Tikrai taip! Ypač tiems, kurie iki šiol mažai judėjo. Puikus metodas – derinti bėgimą su ėjimu. Pavyzdžiui, 1 minutė bėgimo ir 2 minutės ėjimo. Ilgainiui bėgimo atkarpos ilgėja, o ėjimo – trumpėja, kol galiausiai bėgate be sustojimo.

Turiu daugybę pavyzdžių, kai žmonės, pradėję nuo vienos minutės bėgimo, po metų be sustojimo įveikė daugiau nei 30 kilometrų. Viskas įmanoma, jei darai tai su meile ir neperlenki lazdos.

Mažyčiai apdovanojimai ir didžioji bėgimo šventė

– Ar verta naujokui investuoti į bėgimo aprangą, batelius ir registruotis į po mėnesio vyksiantį „Swedbank Vilniaus maratoną“?

– Be abejo! Tinkama avalynė yra būtina traumų prevencijai, tačiau nereikia neigti ir psichologinės pusės – mums patinka gražiai atrodyti. Nauji, patogūs bateliai ar graži apranga suteikia milžinišką papildomą motyvacijos užtaisą.

Taip pat labai padeda mažų apdovanojimų sistema. Pavyzdžiui, pasakykite sau: „Jei sąžiningai ruošiuosi ir įveiksiu savo pasirinktą distanciją „Swedbank Vilniaus maratone“, padovanosiu sau naują bėgimo aprangą.“ Tokie tikslai labai padeda.

– Kokia būtų pagrindinė žinutė tam, kuris vis sako: „Pradėsiu nuo pirmadienio“?

– Pirmadienis ateis labai greitai (šypsosi). Todėl geriau pradėti šiandien ir nelaukti. Pats sunkiausias žingsnis yra ištiesti ranką, užsirišti batelius ir žengti pro duris. O vėliau beliks susikurti rutiną, atrasti savo asmeninę priežastį, kodėl tai darote, ir viskas taps daug paprasčiau.

– Ir dar – ar išvysime jus bėgantį šių metų „Swedbank Vilniaus maratone“?

– Labiau tikėtina, kad šįmet būsiu kitoje pusėje – tarp žmonių, kurie padeda kitiems siekti savo tikslų. Kaip treneris galiu pasakyti, kad palaikyti kitus ir stebėti savo auklėtinius kartais yra net sunkiau nei bėgti pačiam.

Kai bėgi pats – viską kontroliuoji, o kai stebi kitus, išgyveni milžinišką jaudulį ir iš visos širdies nori, kad jiems pavyktų pasiekti savo svajonę!

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją