Paralimpietis Rapolas Micevičius: sportas išmoko nepasiduoti

Paralimpietis, snieglentininkas Rapolas Micevičius neslepia – sportas jam tapo tikra gyvenimo mokykla. Iššūkiai, treniruotės ir varžybos atnešė ne tik pergales, bet ir svarbiausias pamokas, kurias jis taiko kasdien. Apie tai, kaip sportas jauną vyrą išmokė išsikelti tikslus ir nepaisant visų iššūkių judėti tolyn, kalbamės artėjant „Swedbank“ Vilniaus maratonui“.

Skirtingi, bet panašūs iššūkiai

R. Micevičiui varžybos – ne tik sportas, bet ir gyvenimo kelias. Po sudėtingos traumos ir operacijų jis pasirinko nepasiduoti ir iš naujo atrasti save snieglenčių kroso sporto šakoje. Žymus paralimpietis sako, kad nors iš pirmo žvilgsnio snieglentės ir bėgimas atrodo labai toli vienas nuo kito, iš tikrųjų galima rasti nemažai panašumų.

„Snieglenčių krosas yra trumpa, vienos minutės atkarpa, kur reikia greito, sprogstančio ir labai rizikingo judesio, o maratonas – tai trys valandos karščio ir prakaito. Tačiau abi šios sporto rūšys reikalauja didelio, sunkaus ir ilgo pasiruošimo, daug prakaito ir kartais netgi kančios“, – pasakoja vyras, sėkmingai įsitvirtinęs tarp geriausių paraatletų pasaulyje.

Trumpi, intensyvūs startai ir ilgos distancijos atrodo nesuderinami, bet abi sporto šakos, anot sportininko, moko to paties – kantrybės, ištvermės ir pasiruošimo svarbos. Nesvarbu, ar trasoje esi minutę, ar tris valandas – už sėkmę atsako ne vien talentas, bet ir nuoseklus darbas.

Disciplina ir motyvacija

Anot sportininko, vien disciplina nepadės pasiekti norimų sporto tikslų. Motyvacija padeda žengti pirmą žingsnį, o disciplina neleidžia sustoti vidury kelio. Abu dalykai, pasak sportininko, yra būtini, nes tik kartu jie leidžia įveikti tiek sportinius, tiek kasdienius iššūkius.

„Disciplina tave priverčia judėti tikslingai link išsikelto tikslo, tačiau motyvacija, mano asmeniniu požiūriu, yra daug svarbesnė. Aš esu linkęs į komfortą ir tingumą, tad motyvacija mane padeda ryte išjudinti, kai nenoriu, kai tingiu, neturiu nuotaikos ar skauda kūną po praeitos treniruotės“, – atvirauja paralimpietis.

Ritualai, padedantys susikaupti

Pasiruošimas varžyboms paralimpiečiui neatsiejamas nuo savitų, asmeninių ritualų, kurie susiję su kvėpavimu. Jie padeda išlaikyti dėmesį, nuraminti mintis ir pasitikėti savimi, todėl gali puikiai praversti ir tiems, kurie ruošiasi „Swedbank“ Vilniaus maratonui“.

„Vienas svarbiausių – tai trys gilūs įkvėpimai ir iškvėpimai: įkvėpimas per nosį į diafragmą ir iškvėpimas per burną. Tuo metu stengiuosi galvoti tik apie savo kūną, apie kvėpavimą. Taip sugebu susikoncentruoti ir žiūrėti į trasą, o ne galvoti apie didelį šuolį, kuris laukia manęs už posūkio, ir kaip nuo jo galiu nukristi. Kvėpavimas man padeda grįžti į čia ir dabar, atsiriboti nuo nerimo ir tiesiog būti trasoje“, – sako jis.

Vizualizacija – dar vienas įrankis, be kurio sportininkas neįsivaizduoja pasiruošimo. Vakare prieš svarbų startą R. Micevičius mintyse tarsi prabėga visą trasą – prisimena kiekvieną posūkį, kiekvieną šuolį, kiekvieną judesį.

„Kartais tai darau net kelis kartus, kol jaučiuosi, kad ryte kūnas žinos kelią. Kai atsiduriu ant trasos, viskas atrodo pažįstama, net jei realiai ten stoviu pirmą kartą. Kai kūnas jaučia stresą, protas ima veikti automatiškai – tai duoda didelį pranašumą“, – pasakoja sportininkas.

Pamokos iš sporto

Pasak paralimpiečio, sportas išmoko svarbiausio dalyko – atskirti, kada reikia pasikliauti savo kūnu, o kada – sąmoningai išjungti mintis.

„Yra momentų, kai jei pradedi per daug galvoti: prarandi greitį, užstringi, o kartais net rizikuoji susižeisti. Tada geriau pasitikėti tuo, ką treniravai metų metus. O kartu reikia pamiršti visas nesėkmes ir nesėkmingus bandymus. Jei galvočiau apie kiekvieną kritimą, negalėčiau lipti ant snieglentės. Nesėkmės turi likti praeityje“, – dalijasi jis.

Ši patirtis, pasak sportininko, praverčia  ir gyvenime. Jis laikosi požiūrio, kad kiekviena klaida yra šansas sužinoti kažką naujo apie save, kad kitą kartą būtum pasiruošęs dar geriau.

Pirmas žingsnis – pabandyti

R. Micevičius įsitikinęs – svarbiausia atrasti veiklą, kuri pakelia iš lovos ir suteikia motyvacijos judėti.

„Kviečiu surasti naują įdomią veiklą, kuri jus motyvuotų atsikelti, judėti, sportuoti. Man žiemos sportas yra tas variklis, kuris mane stumia į priekį. Bet gal kažkam tai galėtų būti bėgimas, o gal net „Swedbank“ Vilniaus maratonas“. Kviečiu sudalyvauti jame jau rugsėjo 14 d. Nesvarbu, ar pradėsite nuo trumpos distancijos, ar užsibrėšite didelį tikslą – svarbiausia pabandyti kažką naujo. Tada pamatysite, kiek daug jėgų ir pasitikėjimo savimi tai suteikia“, – kviečia sportininkas.