Psichologas apie ėjimo poveikį: štai kodėl jį itin mėgsta kūrybingos asmenybės

Šių metų „Swedbank Vilniaus maratone“, vyksiančiame rugsėjo 13 d., laukia naujovė – emocinės sveikatos ėjimas, organizuojamas kartu su „Jaunimo linija“. Pusė kiekvieno ėjimo dalyvio startinio mokesčio bus skiriama emocinei pagalbai jauniems žmonėms teikti, o pati trasa siūlys ne tik fizinį aktyvumą, bet ir galimybę pajusti visą renginio atmosferą, dalyvių bendrystę.

O kaip judėjimas, buvimas gamtoje ir bendraminčių susibūrimas iš tiesų veikia mūsų savijautą? Apie tai pasakoja „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas, psichologas Mykolas Kriščiūnas.

Judėjimas be vidinių stabdžių

Neretai išgirdę apie masinius sporto renginius ar maratonus, kai kurie žmonės sudvejoja – atrodo, kad be ilgalaikio pasiruošimo čia nėra ko veikti. Tačiau ėjimas panaikina šį barjerą ir atveria duris visiems.

„Išsijudinti būna sudėtinga. Jeigu žmogus išgirsta apie maratono distanciją, tai atrodo labai daug ir gąsdinančiai. Todėl labai gerai, kad atsiranda ėjimas, kuriam nereikia papildomo pasirengimo – galima tiesiog sudalyvauti būryje nuostabių žmonių ir eiti kartu. Tai sumažina tam tikrą vidinį stabdį: galbūt bėgti negaliu, bet galiu eiti ir tokiu būdu pasirūpinti savo emocine sveikata“, – teigia M. Kriščiūnas.

Šių metų renginyje „Swedbank Vilniaus maratono“ ėjimo dalyviai galės rinktis 4 km arba 10 km distancijas. Dar viena maratono naujovė – unikali palaikymo sistema: ėjikai judės greta bėgikų arba priešinga kryptimi, taip kurdami itin šiltą bendrystės ir vienybės atmosferą.

Kaip sau padėti sunkiais momentais?

Psichologo teigimu, mūsų fizinė ir emocinė savijauta nėra dvi atskiros sritys. Kai žmogus išgyvena sunkesnį laikotarpį, dėmesys kūnui gali tapti vienu iš veiksmingiausių būdų grįžti į dabarties akimirką.

„Mūsų gyvenimas yra įkūnytas – mes esame savo kūne, todėl jaučiantis sunkiai, labai svarbu į jį sugrįžti. Kartais tai daroma per pojūčius – elementariai apsidairant aplinkoje: ką matome, ką užuodžiame, ką galime paliesti. O kartais – per kūno išjudinimą.

Žmonės, išgirdę frazę „fizinis aktyvumas“, iškart galvoja apie sporto salę ar bėgimą, bet tai gali būti tiesiog išėjimas į lauką, pasivaikščiojimas. Pakeitę aplinką ir kūno padėtį, įgyjame kitokią perspektyvą – tai gali palengvinti jausmus ar padėti su jais išbūti“, – primena „Jaunimo linijos“ psichologas.

Nemokami „laimės hormonai“ ir minčių išsivalymas

Be poveikio savijautai, judant organizme natūraliai gaminasi vadinamieji laimės hormonai. Nors bėgimas ar šokiai taip pat puikiai veikia, ėjimas turi tam tikrų išskirtinių pranašumų.

„Ėjimas nuostabus tuo, kad eiti galime ganėtinai ilgą laiką. Jei tik leidžia sveikata, toks judėjimas padeda skleistis naujoms mintims ir kūrybai. Tiek rašytojai, tiek filosofai yra kalbėję apie ilgo ėjimo naudą, kai mintys išsivalo, o kūnas užsipildo nauja energija“, – akcentuoja M. Kriščiūnas.

Be to, eiti kartu su kitais svarbu ir dėl socialinio aspekto – bendra veikla vienija, stiprina ryšį ir suteikia tvirtą palaikymo jausmą.

Dviguba pagalba: sau ir kitiems

Dalyvaudami „Jaunimo linijos“ ėjime rugsėjo 13-ąją, renginio svečiai galės ne tik pajudėti bei patirti bendrystę, bet ir tiesiogiai prisidėti prie pagalbos kitiems.

Kadangi „Jaunimo linija“ yra nevyriausybinė organizacija, visuomenės ir partnerių palaikymas jai yra gyvybiškai svarbus. Surinktos lėšos (pusė startinio mokesčio) bus skiriamos tam, kad savanoriai galėtų toliau nepertraukiamai atsiliepti į jaunuolių skambučius bei žinutes.

„Čia matoma visapusiška nauda: žmonės savimi pasirūpins eidami pasirinktą distanciją, bet kartu padės ir tiems, kuriems šiuo metu gali būti sunkiau“, – apibendrina M. Kriščiūnas.

Ilgametė „Jaunimo linijos“ ir „Swedbank“ partnerystė duoda ir kitų vaisių – šiemet jau antrą kartą surengta „Laimingo jaunimo diena“. Pasak M. Kriščiūno, šia iniciatyva siekiama priminti apie jaunų žmonių emocinės sveikatos svarbą bei sukurti erdvę pozityviai patirčiai ir buvimui kartu.

„Swedbank Vilniaus maratonas“ – jau rugsėjo 13 d. Kiekvienas „Jaunimo linijos“ ėjimo dalyvis gaus atminimo medalį, o kirtus finišo arką Gedimino prospekte bus galima džiaugtis ne tik įveiktais kilometrais, bet ir atliktu geru darbu – padovanotais pagalbos pokalbiais jaunimui.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją