Sporto psichologė: bėgimas ugdo vidinę jėgą ir ramina protą

Bėgimas – tai daugiau nei tik sportas. Jis ugdo vidinę jėgą, padeda išmokti reguliuoti emocijas ir tampa paprastu, bet galingu įrankiu pažinti save. Tuo įsitikinusi sporto psichologė Aistė Žemaitytė, kuri artėjant „Swedbank Vilniaus maratonui“ dalijasi įžvalgomis apie psichologinę bėgimo pusę: nuo paprastumo, kuris jį daro prieinamą kiekvienam, iki terapinės naudos ir motyvacijos po nesėkmių.
Paprastumas – didžiausia stiprybė

„Bėgimas yra labai organiška veikla, artima kiekvienam iš mūsų, nes visi esame bėgę. Jis paprastas, bet tuo pačiu – labai galingas. Šiam sportui nereikia ypatingos aprangos ar brangios avalynės – pradėti galima su tuo, ką turi. Nereikia ir specialios vietos: nei stadiono, nei salės, pakanka parko, miesto gatvės ar net kiemo. Būtent šis paprastumas yra viena iš priežasčių, kodėl tiek daug žmonių pasirenka bėgti“, – pasakoja A. Žemaitytė

Bėgimas daugeliui žmonių sukelia pozityvias asociacijas. Visi turime savo patirtis – nuo bėgimo pamokose iki spontaniškų bandymų pabėgėti savaitgalį. Anot psichologės, bėgimas leidžia lengvai prisiderinti prie  asmeninio ritmo, pasirinkti atstumą, tempą ar dieną, kada sportuoti. Šis lankstumas padaro jį prieinamą kiekvienam: nesvarbu, ar esi pradedantysis, ar patyręs sportininkas, visada galima rasti savo būdą bėgti.

Bėgimas kaip terapija

Pašnekovė pabrėžia, kad bėgimas dažnai siūlomas kaip terapinė priemonė ar meditacinė praktika. Pasak jos, meditatyvus bėgimas padeda grįžti į save, į „čia ir dabar“, susitelkti į kvėpavimą ir ritmą.

„Bėgimas padeda sumažinti kortizolio – streso hormono – kiekį, pagerinti nuotaiką, išmokti valdyti emocijas. Tokios aktyvios veiklos metu išsiskiria daugybė laimės hormonų: dopaminas – dėl pasiektų tikslų, endorfinai – įveikiant sunkumus, serotoninas – patiriant pozityvias emocijas. Kiekvienas bėgikas pažįsta tą momentą, kai tampa sunku, bet būtent tada kūnas padovanoja palengvėjimo bangą, vadinamąjį antrąjį kvėpavimą, nes išsiskiria endorfinai“, – dalijasi A. Žemaitytė.

Kaip neprarasti motyvacijos po nesėkmės?

Nesėkmės sporte, kaip ir gyvenime, yra neišvengiamos. Tačiau jos nebūtinai turi tapti kliūtimi – priešingai, jos gali atverti naujas galimybes mokytis ir stiprėti. Kaip teigia psichologė, tokios patirtys padeda ugdyti atsparumą – kiekviena nesėkmė tampa pamoka, iš kurios galima pasisemti jėgų ateities startams.

„Nesėkmė atveria naujas galimybes pažvelgti į tai, ko dar nežinojai. Po nusivylimo ateina džiaugsmas: aha, sužinojau kažką naujo apie save, apie distanciją ir galėsiu tai išmokti kontroliuoti“, – sako A. Žemaitytė.

Svarbiausia pasitikėti planu

Pasak psichologės, jeigu bėgikas jau stovi prie starto linijos, tai reiškia, kad jis atliko visą reikiamą pasiruošimą. Tą akimirką belieka susitvarkyti su emocijomis ir pasitikėti tuo, ką nuveikė treniruotėse. Tačiau didžiausias iššūkis būna pirmosios minutės.

„Vienintelis dalykas, kas bėgiko laukia pradžioje, – tai stipri emocijų ir energijos banga, kurią reikia suvaldyti. Tam galima pasitelkti skaičiavimą, muziką ar kitus ritmizavimo būdus, kad pavyktų išlaikyti savo ritmą ir tempą“, – sako A. Žemaitytė.

Todėl, anot jos, svarbiausia yra pasitikėti planu. Jei treniruotėse išmokai bėgti savo tempu, varžybose tereikia tai atkartoti. Anot specialistės, starto linija nėra vieta naujiems eksperimentams – ji yra taškas, kuriame visas pasiruošimas virsta veiksmu.

Pabaigai – kvietimas pabandyti

Sporto psichologė įsitikinusi – bėgimas prieinamas kiekvienam. Tai paprastas, organiškas būdas ne tik stiprinti kūną, bet ir gerinti emocinę sveikatą. Nesvarbu, ar siekiate terapinio efekto, ar norite įveikti maratoną – bėgimas gali tapti jūsų asmenine kelione į vidinę stiprybę.

Susitikime „Swedbank“ Vilniaus maratone“ jau rugsėjo 14 d.