20 patarimų netekus darbo

Darbo netektis, ar tai būtų vienintelis šeimos pajamų šaltinis, ar tik vienas iš dviejų, visada yra nepavydėtina patirtis. Viena yra apie tai skaityti naujienų portale, visai kas kita – išgyventi pačiam. Tačiau yra keletas svarbių dalykų, kurių neturėtumėte daryti ir dar daugiau tokių, kuriuos padaryti šioje situacijoje reikėtų. Visų pirma, nepulkite į paniką, nepradėkite kaltinti aplinkinių ir viso likusio pasaulio. Verčiau nelaukdami veikite.

1.    Išsiaiškinkite savo teises. Kurį laiką jums teks gyventi iš gerokai mažesnių pajamų, todėl turite išsiaiškinti, ar, palikdami darbovietę gavote viską, kas priklauso: išeitinę išmoką, ilgalaikio nepertraukiamo darbo išmoką, atlygį už nepanaudotas atostogas. Nebijokite domėtis visomis jums priklausančiomis išmokų ir drąsiai kalbėtis apie tai su darbdaviu.

2.    Užsitikrinkite bent menkas pajamas. Netekę darbo nedelskite užsiregistruoti teritorinėje Užimtumo tarnyboje ir kreipkitės dėl bedarbio pašalpos. Net jei tai ir labai laikinas jūsų statusas, jis bent trumpam užtikrins jums tam tikras pajamas. Gaudami šias išmokas jausitės saugiau, ramiau ir galėsite nukreipti visas jėgas į naujo darbo paieškas, o ne nerimą dėl savo finansinio saugumo.

3.    Kreipkitės dėl socialinės paramos. Jei darbo paieškos užtruko, pasidomėkite, kokia jums priklauso socialinė parama ir pagalba. Net iš pirmo žvilgsnio toks, rodos, neesminis dalykas kaip nemokamas vaikų maitinimas mokykloje šiuo sunkiu metu gali atlaisvinti bent dalį šeimos biudžeto.

4.    Susidarykite dienotvarkę. Nedirbant laisvo laiko yra daugiau nei įprastai, tačiau nešvaistykite jo. Suplanuokite, ką veiksite per dieną. Pavyzdžiui, iš ryto galite peržiūrėti naujus darbo skelbimus internete, o po pietų išsiųsti savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką pagal atsirinktus skelbimus. Tai tik vienas iš daugelio galimų variantų, tačiau jei nesėdėsite sudėję rankų, turėsite daugiau galimybių rasti naują darbą. Atminkite, darbo paieška – pareigos visu etatu. Be kita ko, ilgainiui dienos planų, struktūros nebuvimas privers jus jaustis dar prasčiau dėl neturimo darbo, tad susikurdami sau rutiną išvengsite saviplakos už nepakankamas pastangas.

5.    Surinkite „direktorių valdybą“. Suformuokite palaikymo ir paieškos komandą. Tikrai nėra nieko gėdinga pasakyti, kad ieškote darbo. Pasitaikius progai, pasakykite apie tai draugams ir pažįstamiems. Apie tai, kad paliekate darbą informuokite ir savo klientus bei partnerius. Kuo daugiau žmonių žinos, kad ieškote naujo darbo, tuo didesnė tikimybė, kad jį kas nors pasiūlys. Juk gali būti taip, kad kaip tik tokio specialisto, kaip jūs, ieško jūsų draugo ar kliento pažįstami. Apie karjeros posūkį galite pranešti ir savo socialiniuose tinkluose – situacija ne iš smagiųjų, tačiau išmaniai ir nuotaikingai sudėliotas tekstas apie darbo paieškas gali kristi į „teisingą“ akį.

6.    „Pagooglinkite“ save. Naujo darbo paieškos, ypač po ilgesnės pertraukos, – nemažas iššūkis. Paieškų metu svarbus ne tik jūsų gyvenimo aprašymas, bet ir tai, kaip šiame skaitmeniniame amžiuje atrodote virtualioje erdvėje. Peržvelkite, kokių senų jūsų įrašų socialiniuose tinkluose ar kitur virtualioje erdvėje galite pamatyti įvedę savo vardą į „Google“ paiešką. Šiuo atveju galite pritaikyti „senelės taisyklę“ – potencialūs jūsų darbdaviai virtualioje erdvėje neturėtų rasti nieko, ko nenorėtumėt, kad pamatytų jūsų senelė.

7.    Atnaujinkite/susikurkite „LinkedIn“ profilį. Vis daugiau darbdavių linkę ne tik perskaityti jūsų atsiųstą gyvenimo aprašymą (beje, pasistenkite, kad jis atrodytų gerai ne tik patirties prasme, tačiau ir vizualiai), bet ir jūsų soc. tinklų anketas. Tokiems tinklams kaip „Facebook“ pritaikykite „senelės taisyklę“, profesiniam „LinkedIn“ skirkite atskirą dėmesį. Pasistenkite, kad jame atsispindėtų jūsų gyvenimo aprašymo informacija, pasistenkite sukurti kuo patrauklesnį santraukos apie jus tekstą.

8.    Dalyvaukite kuo daugiau pokalbių dėl darbo. Viskam reikia praktikos ir patirties, o jei paskutiniame darbe dirbote 10 metų, pirmasis naujas pokalbis dėl darbo gali sukelti nemažai streso. Pasirenkite jam, pasidomėkite organizacija, į kurią aplikuojate. Nors naujieji darbdaviai bus labiau linkę atsižvelgti į tai, kaip atitinkate jų reikalavimus, apgalvokite atsakymus ir į tokius klausimus: kodėl išėjote iš paskutinės darbovietės, kas jums labiausiai patiko ir kas nepatiko jūsų ankstesnėje darbovietėje. Internete galima rasti daugybę pavyzdžių, kokius klausimus per darbo pokalbius dažniausiai užduoda darbdaviai – perželkite juos ir apgalvokite, ką į juos galėtumėte atsakyti. Tačiau per daug nerepetuokite ir nesimokykite atsakymų mintinai, tai gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

9.    Nepervertinkite savęs. Neretai netekus darbo ieškoma naujo už panašų atlygį. Tačiau kartais, priklausomai nuo specialistų paklausos rinkoje, gali tekti išgirsti ir mažesnio atlygio pasiūlymo. Be jokios abejonės, nebūtina priimti pirmo gauto pasiūlymo, tačiau kiek mažesnės pajamos yra vienareikšmiai geriau negu jokių.

10.    Žinokite situaciją rinkoje. Nors reikėtų valdyti savo lūkesčius dėl atlyginimo, nes nebūtinai gausite geresnį pasiūlymą nei turėjote, ypač jei jūsų profesijos atstovų poreikis nėra didelis, nuvertinti savęs taip pat nereikėtų. O jei tiksliau, jums labai pravers argumentuota pozicija dėl galimo jūsų darbo užmokesčio. Pasidomėkite, koks yra vidutinis jūsų profesijos atstovų darbo užmokestis šalyje. Didžiąją dalį informacijos pavyks rasti tinklalapyje manoalga.lt. Žinoma, nurodomas vidutinis atlyginimas gali skirtis priklausomai nuo regiono, kuriame gyvenate ir ieškote darbo, tačiau orientacinį algos dydį tikrai turėsite.

11.    Nevenkite naujos patirties. Neieškokite tik atitinkančių jūsų buvusią poziciją darbo pasiūlymų, apsvarstykite ir įsidarbinimo kitos srities specialistu galimybes. Nauja sritis gali bauginti, tačiau jei pavyks ją prisijaukinti, turėsite daug daugiau profesinių kompetencijų, kurios gali dar labiau padidinti jūsų vertę darbo rinkoje. Taip pat neturėtumėte atsisakyti galimybės imtis laikinų darbų ar, jei jūsų specialybei tai tinka, imtis laisvai samdomo darbo.

12.    Atsakingai naudokite išmokas. Paskutiniame savo darbe dirbote ilgai, nepertraukiamai ir užsitarnavote neprastą išeitinę išmoką bei sumelę už sukauptas atostogų dienas? Atrodo, kad pinigų pakaks ne tik iki to laiko, kol rasite naują darbą, bet ir užtarnautoms atostogoms? Tokią idėją apsvarstykite kelissyk, nes kontroliuoti išlaidas per atostogas kur kas sudėtingiau, o ir naują darbą gali pavykti rasti ne taip greitai, kaip įsivaizduojate. Verčiau pirma susirasti naują darbą, net jei dar ir su nemenku išeitinės išmokos likučiu piniginėje, nei justi finansinę įtampą.

13.    Susidėliokite išlaidų prioritetus. Susidarykite sąrašą, kam pirmiausia skirsite turimas pajamas. Pavyzdžiui, finansiniams įsipareigojimams vykdyti, mokesčiams už komunalines paslaugas mokėti, maistui, išlaidoms vaikams, transportui ir pan. Patartina tai padaryti ne tik mintyse, tačiau ir „išguldyti“ ant popieriaus – užfiksavę raštu, kam ir kiek skirsite, galėsite aiškiau planuoti savo išlaidas, išvengti išlaidų nebūtiniems pirkiniams.

14.    Sumažinkite išlaidas. Kai kurių išlaidų galima atsisakyti visai – sporto klubui, naujiems drabužiams. Apsvarstykite ir, jei reikia, pasitarkite su banko specialistu – galbūt galima susitarti dėl naujų sąlygų bei sumažinti mėnesio būsto paskolos įmokas. Arba galbūt nuomojamo buto savininkas, atsižvelgdamas į jūsų padėtį, sutiks laikinai sumažinti nuomos mokestį.

15.    Apribokite norus. Atskirkite, kas yra jūsų ir jūsų šeimos poreikiai, o kas tik norai. Turite būti pasiruošę bent trumpam pakeisti savo gyvenimo įpročius. Pradėti galėtumėte nuo štai ko:

Pramogos. Pirmiausia turime nudžiuginti, kad visai nebūtina, jos šios skilties jūsų biudžete išvis neliktų. Dėl darbo netekties apskritai kyla nerimas ir įtampa tiek netekusiajam darbo, tiek jo aplinkiniams, todėl neturite savęs bausti drausdami sau smagų laiką. Kartkartėmis turėtumėte leisti sau kino filmą ar puodelį karšto šokolado su draugais. Tačiau tam nebūtinai reikalingos didesnės išlaidos – užuot ėję į kino teatrą ar kavinę, kino seansą ar jaukų pasisėdėjimą su bičiuliais visuomet galite susiorganizuoti namuose.

Automobiliai. Dabartinėje visuomenėje, jei šeimoje su vaikais abu tėvai dirba, visiškai normalu turėti du automobilius. Galbūt vienam iš šeimos netekus darbo galite išsiversti su vienu – ryte nuvežkite vaikus į mokyklą, sutuoktinį į darbą, o vakare atvažiuokite jų paimti. Galbūt nebus taip patogu kaip anksčiau, tačiau sutaupysite pinigų vien jau važinėdami vienu. Jei nutarsite, kad antrąjį norite pamėginti parduoti ar išnuomoti, jūsų piniginė pajus dar didesnį palengvėjimą.

Maistas Jei to nedarėte anksčiau, pradėkite atidžiai sekti, ką perkate ir, svarbiausia, už kiek. Abiem šeimos nariams dirbant tampa natūralu pirkti pusgaminius ar greitai paruošiamus patiekalus ir užkandžius, valgyti restoranuose ar užsisakyti maistą į namus. Tačiau gamindami namuose tikrai sutaupysite. Žinoma, reikės daugiau laiko ir planavimo, tačiau jūsų išlaidos sumažės. Be to, taip maitintis bus kur kas sveikiau.

Televizija. Šis pasiūlymas jums tikriausiai nepatiks, tačiau dirbdamas ar nedirbdamas, atsisakęs televizijos paslaugos, sutaupysite ne tik kelis ar keliolika eurų, bet ir nemažai laiko. Žinoma, jei yra galimybė pakeisti paslaugos planą, galima pereiti prie pigesnės, su mažesniu kanalų pasirinkimu.
Nors sutaupytos sumos gali pasirodyti nereikšmingos, jos gali pagelbėti prireikus mokėti nuomą ar būsto paskolą.

16.    Neeikvokite atsargų. Neskubėkite išnaudoti visų santaupų. Jei jau žūtbūt reikalingi šio fondo pinigai, pabandykite išsiversti tik su dalimi jų, nes šie pinigai gali labai greitai baigtis. Būkite sau griežti santaupų naudojimo klausimu.

17.    Atsakingai skolinkitės. Jei nesate tikri, kaip ilgai užteks turimų santaupų – pirmiau rasite darbą ar pamatysite nulius taupomojoje sąskaitoje, išlaikykite šaltą protą. Nesvarbu, skolinatės ir finansinių įstaigų ar bičiulių, darykite tai saikingai ir atsakingai. Baimė dėl ateities gali būti didelė ir versti apsirūpinti finansais kuo ilgesniam laikui, tačiau to nebūtinai prireiks – galbūt darbą rasite jau kitą savaitę.

18.    Atlikite „inventorizaciją“. Peržiūrėkite namuose turimus ar palėpėse susikaupusius nereikalingus daiktus. Kai kurie, tikėtina, gali rasti naujus namus, kuriuose jie bus naudojami, tad parduokite juos. Žinoma, neatgausite visos už juos sumokėtos sumos, tačiau dėl darbo netekimo sumažėjus pajamoms pravers bet kokios pinigų įplaukos. Vis dėlto, juk tų daiktų jums šiaip ar taip nereikėjo jau seniai.

19.    Išnuomokite turtą. Jei turite vienintelį butą ar namą ir negalite išnuomoti jo viso, apsvarstykite galimybę išnuomoti vieną ar kelis kambarius. Žinoma, galbūt taps ankštoka ar nepatogu gyventi su svetimais žmonėmis, tačiau tai yra geresnė išeitis nei netekti viso būsto dėl nemokumo ir įsiskolinimo kreditoriams.

20.    Nelikviduokite rezervų. Nepasiduokite pagundai nutraukti savanoriško pensijų kaupimo ar gyvybės draudimo sutarties ir atsiimti lėšų. Geriau laikinai sustabdyti mokėjimus į juos, tačiau atsiimti lėšas patartina tik kraštutiniu atveju, nes nutraukus sutartis liktų nepasiekti ilgalaikiai taupymo tikslai.

Darbo netekimas baugina, tačiau jei su situacija dorositės tinkamai ir susiimsite, viskas klostysis kur kas paprasčiau. Atminkite, kad tai – laikina būsena, kuri aplanko net ir pačius geriausius ir darbščiausius.