Šv. Kalėdos ir Naujieji metai – puikus laikas susiburti, pasidžiaugti artimų žmonių kompanija bei pasimėgauti gardžiomis vaišėmis. Tiesa, deramai neplanuojamos vaišės gali ne tik lemti dideles išlaidas, bet ir tapti maisto švaistymo priežastimi. Aptarkime, kaip taupiai ir tvariai suruošti šventinius valgius.
Norint išvengti pernelyg didelių išlaidų bei pošventinio finansinio nerimo, suplanuoti švenčių stalo biudžetą – tiesiog būtina. Ypač, jei šventėms netaupėme ar nepirkome dovanų iš anksto.
Jei kas mėnesį nesudarinėjate asmeninio ar šeimos biudžeto, gruodį pamėginkite tai padaryti. Įvertinkite visas tą mėnesį gaunamas pajamas bei būsimas išlaidas – būstui, komunalinėms paslaugoms, transportui, maistui kasdieną ir kitiems būtiniesiems poreikiams. Žinodami, kokią sumą privalote skirti pirmojo būtinumo išlaidoms, galėsite matyti, kokia lieka dovanoms bei švenčių vaišėms.
Jei kiekvieną mėnesį planuojate biudžetą, peržiūrėkite nusistovėjusias išlaidų eilutes – kurias galite kiek pakoreguoti, kad biudžeto planas labiau atitiktų šventinius poreikius.
Atsižvelgdami į tai, kokią sumą galite skirti vaišėms, suplanuokite šventinių patiekalų meniu. Apsvarstykite valgius, kuriuose būtų naudojami nebrangūs sezoniniai ingredientai. Kad šventė būtų įsimintina, jo meniu visai neturi būti ekstravagantiškas. Paprasti ir jaukūs, o gal net vaikystę primenantys patiekalai gali būti nuostabiausias šventės akcentas.
Prieš keliaudami į parduotuvę apsipirkti, apgalvokite ne tik patiekalus, bet ir tai, kokių ingredientų ir jų kiekio prisireiks. Susidarykite prekių sąrašą. Neretai klaidingas maisto porcijų apskaičiavimas (ar jų neskaičiavimas) virsta ne tik bereikalingomis išlaidomis, bet ir po švenčių išmetamu maistu.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje prarandama kone 400 tūkst. tonų maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. Daugiausia jo – net 86 kg – išmetama namuose.
Kai jau turite švenčių biudžetą, meniu ir ingredientų sąrašą, neskubėkite į parduotuvę –peržiūrėkite spinteles ir šaldytuvą. Tikėtina, kad dalį produktų savo patiekalams rasite namuose.
Beje, tas pat galioja ir po švenčių likusiems ingredientams bei maisto likučiams. Galbūt kai kuriuos patiekalų likučius galima panaudoti sumuštiniams, salotoms ar užtepėlėms? Jei nesate tikri, kaip galite panaudoti produktų ir patiekalų likučius, pamėginkite pasitelkti šiuolaikines technologijas. Šiuo metu itin populiarus dirbtinio intelekto pokalbių robotas „ChatGPT“, suvedus į teksto laukelį turimus ingredientus, gali pasiūlyti jums receptą.
Ėjimas į parduotuvę su prekių sąrašu ir įvertinus porcijų dydį – ne vienintelis būdas sumaniai bei taupiai apsipirkti. Parduotuvėje atkreipkite dėmesį į akcijas ir nuolaidas. Tiesa, pamatę dvi prekes už vienos kainą, į krepšelį jas dėkite tuo atveju, jei abi tikrai sunaudosite iki pasibaigiant produktų galiojimo terminui. Kitu atveju rizikuojate, kad maistą paprasčiausiai teks išmesti.
Be kita ko, neapsigaukite manydami, kad gerai žinomo prekės ženklo produktai savaime garantuoja geresnį maisto ir gėrimų skonį. Parduotuvių privačių prekės ženklų produktai neretai būna ne tik pastebimai pigesni, bet ir panašios ar net geresnės kokybės.
Šventės – gerumo metas, tačiau ne visi jas sutinka su pakilia nuotaika ir galimybe suruošti švenčių stalą. Kai prieššventiniu laikotarpiu apsipirkinėsite parduotuvėje, pagalvokite – galbūt vietoje kelių desertų dalį pinigų galite paaukoti arba nupirkti maisto ir perduoti jį „Maisto banko“ savanoriams.
Taip jūsų šventės taps dar prasmingesnės, o kažkam – sotesnės ir bent truputį šviesesnės.