Tyrimas: 9 iš 10 gyventojų ketina atidžiau planuoti finansus

Siekdami suvaldyti finansinius iššūkius ir didinti savo finansinį saugumą, 85 proc. šalies gyventojų sako šiais metais ketinantys skirti daugiau dėmesio savo finansų planavimui. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
 
„Infliacijos šokas, pabrangę energetiniai ištekliai ir išorinis neapibrėžtumas gyventojus skatina peržiūrėti savo pajamų ir išlaidų balansą bei išlaikyti ar didinti sukauptą finansinį rezervą. Akivaizdu, kad absoliučiai daugumai šalies gyventojų jų finansinė situacija bei pinigų valdymo įpročiai šiuo metu kelia didesnį ar mažesnį nerimą. Tiesa, situacija šalies darbo rinkoje išlieka stabili, prognozuojama, kad darbo užmokestis toliau augs, ir tai iš dalies patvirtina septintadalis respondentų, kurie teigia nematantys poreikio skirti daugiau dėmesio savo finansams“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
 
Remiantis tyrimo rezultatais, didžioji dalis (59 proc.) respondentų daugiau dėmesio savo finansams ketina skirti norėdami užsitikrinti didesnį finansinį saugumą. Kiek mažiau (39 proc.) teigia, kad kruopščiau planuoti finansus juos paskatina noras gyventi geriau.
 
Kaip pastebi J. Cvilikienė, motyvai, skatinantys gyventojus atidžiau planuoti savo finansus, dažniau yra pozityvūs – tai noras siekti didesnės finansinės gerovės bei tvaresnės finansinės elgsenos. Susiduriančių su finansiniais sunkumais ir skolomis ir dėl to ketinančių keisti savo finansinę elgseną, gyventojų skaičius, apklausos duomenimis, yra mažesnis.
 
„Kiek daugiau nei trečdalis – 35 proc. – respondentų sako jaučiantys per mažą savo finansų kontrolę, todėl ketina skirti daugiau dėmesio savo finansams kontroliuoti. Čia verta pastebėti, kad kontrolės jausmo trūkumas mus neretai priverčia patirti daugiau streso dėl augančių kainų ar galimo ekonomikos nuosmukio, o būdas susigrąžinti kontrolę ir ramybę yra biudžeto planavimas ir tikslus žinojimas, kam ir kiek išleidžiame“, – sako J. Cvilikienė.
 
Tyrimo duomenimis, tarp pozityvių paskatų kruopščiau planuoti savo finansus – ir noras įgyvendinti savo tikslus, taip teigia 34 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu 23 proc. respondentų peržiūrėti savo finansus ir juos atidžiau planuoti paskatino tai, kad turimų pajamų nepakanka visiems poreikiams patenkinti, 18 proc. – noras atsikratyti skolų ar paskolų.
 
„Belieka tikėtis, kad gyventojų nusiteikimas skirti daugiau dėmesio savo finansų planavimui virs naujais įpročiais. Tai kritiškai svarbus įgūdis, kuris esant sudėtingesnei ekonominei situacijai padeda atremti finansinius iššūkius. O valstybės bei asmeninio ekonominio pakilimo laikotarpiu sumanus finansų planavimas padeda užsitikrinti finansinį saugumą bei efektyviai siekti užsibrėžtų tikslų“, – sako J. Cvilikienė.