Infliacija – tai besitęsiantis, nuolatinis bendro kainų lygio augimas, kuris pasireiškia piniginio vieneto (t. y. 1 Eur) perkamosios galios nuolatiniu mažėjimu.
Apskaičiuojant infliaciją, atsižvelgiama į visas namų ūkių vartojamas prekes ir paslaugas, įskaitant:
- kasdieniai daiktai (maisto produktai, laikraščiai, benzinas ir kt.);
- ilgalaikio naudojimo prekės (drabužiai, asmeniniai kompiuteriai, skalbimo mašinos ir kt.);
- paslaugos (apsikirpimas, draudimas, būsto nuoma ir kt.).
Paprastai tariant, infliacija reiškia kainų augimą ir tuo pačiu pinigų nuvertėjimą. Pavyzdžiui, po Naujųjų metų nuėjote į parduotuvę nusipirkti pieno ir už 1 litrą sumokėjote 1,59 Eur. Kitą kartą pieno jums prireikė prieš Žolinę, t. y. po daugiau nei 7 mėn. Nuėję į parduotuvę matote, kad to paties pieno vieno litro pakuotė kainuoja 1,89 Eur. Atėjus į parduotuvę prieš Kalėdas, ta pati pieno pakuotė kainuoja jau 2,09 Eur. Taigi, auga kainos.
O kas yra pinigų nuvertėjimas? Jei į parduotuvę būtumėte atsinešę tik 1,59 Eur, to paties pieno įsigyti negalėtumėte, t. y. už tą pačią pinigų sumą galėtumėte įsigyti mažiau, vadinasi, pinigai praranda vertę arba, kitaip tariant, mažėja piniginio vieneto perkamoji galia.
Infliacija gali būti šliaužianti, šuoliuojanti ir hiperinfliacija.