Tyrimas: jaunimas jaučia finansinį nerimą, uždirba trečdaliu mažiau nei norėtų, abejoja dėl savo profesijos ateities

Jauni 18–29 m. suaugusieji gauna vidutiniškai 1180 eurų „į rankas“ siekiantį atlyginimą, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau savo poreikiams ir norams įgyvendinti norėtų gauti vidutiniškai 1760 eurų pajamas. Šios sumos, anot respondentų, pakaktų būtiniesiems poreikiams, taupymui ir ne pirmo būtinumo reikmėms. Be to, 59 proc. apklaustųjų teigia dirbantys srityse, kurių perspektyva ateityje abejoja. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

„Apklausa parodė, kad net 7 iš 10 jaunų suaugusiųjų bent kelissyk per mėnesį jaučia finansinį nerimą. Gyventi patogiai ir susikurti finansinį saugumą su vidutine savo gaunama mėnesine alga jaučiasi galintis tik maždaug kas antras tyrime apklaustas šios amžiaus grupės gyventojas“, – sako „Swedbank“ finansinio raštingumo ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Savo ruožtu „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė pastebi, kad nors vidutinės 18–29 m. gyventojų grupės pajamos yra panašios, kaip ir 40–59 m. amžiaus grupėje, jų perkamoji galia ir finansinis stabilumas daugeliu atvejų – mažesni. 

„Kaip rodo „Swedbank“ bei Valstybės duomenų agentūros duomenys, reikšminga dalis dirbančių jaunų suaugusiųjų gyvena Vilniaus apskrityje, kur pragyvenimas yra brangesnis. Juolab vyresnės amžiaus grupės gyventojai neretai jau turi nuosavą būstą, per ilgesnį laiką daugiau sukauptų santaupų. Tuo metu jaunimui dažniausiai būstą tenka nuomotis, o pačioje karjeros pradžioje imtis mažiau apmokamų ar sezoninių darbų“, – akcentuoja G. Ilekytė. 

Pasak ekonomistės, jaunų 18-29 m. suaugusiųjų finansiniam nerimui ir didesniems atlyginimo lūkesčiams gali turėti subjektyvus savęs pozicionavimas. Jie dažniau nei kitos amžiaus grupės yra linkę save priskirti vidurinei arba aukštesnei vidurinei klasėms, lyginti save su kitais, tad ir finansinius lūkesčius turi atitinkamus.

Finansinis saugumas – ribotas

Tyrimo duomenimis, beveik penktadalis jaunų žmonių nėra užsitikrinę jokio trumpalaikio finansinio saugumo – nekaupia finansinio rezervo, kuris galėtų pagelbėti staigiai sumažėjus pajamoms ar padidėjus išlaidoms.
Rekomenduojamą 3–6 mėn. pajamų dydžio finansinį rezervą nurodo turintys vos 11 proc. respondentų. Kiek mažiau nei trečdalis sako turintys mėnesio pajamų dydžio nesiekiančių santaupų, o 29 proc. respondentų turimos santaupos sudaro 1–3 mėn. pajamų dydžio sumą.

„Nors pajamų nelygybė skirtingose grupėse nėra didelė, santaupų ir finansinio turto nelygybė yra daug didesnė. „Swedbank“ duomenys rodo, kad vidutinė 18–29 m. amžiaus klientų sukaupto finansinio turto suma siekia 1861 eurą. Didžiausią vidutinę finansinio turto sumą yra sukaupę 46–64 m. amžiaus gyventojai. Ji siekia daugiau nei 4 tūkst. eurų“, – pažymi G. Ilekytė.

Tik trečdalis dirba perspektyvioje srityje

Paklausti, kokios profesijos bus paklausiausios po 5–10 m., respondentai pirmajame penketuke įvardija  informacines technologijas (IT), mediciną, finansus, švietimą bei inžinerinę pramonę. Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad būsimieji specialistai praėjusiais mokslo metais dažniausiai rinkosi socialinių mokslų, verslo ir administravimo studijas. Penketuke toliau rikiuojasi IT, inžinerija bei menai.

Tuo metu patys apklaustieji nurodo, kad tarp perspektyviausių įvardytose specialybėse dirba 34 proc., 59 proc. teigia tokiose nedirbantys, 7 proc. sako specialybės neturintys.

„Jauni suaugusieji turi ne tik abejonių dėl savo profesijos aktualumo ilgesniu laikotarpiu, bet ir nuogąstavimų dėl to, kokią įtaką jai turės technologijų bei dirbtinio intelekto pažanga. 10 proc. jaučia labai didelę grėsmę savo profesijai, 18 proc. – didelę. Vidutine grėsme šiuolaikines technologijas laiko 36 proc., maža – 22 proc. apklaustųjų“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.

Labai maža grėsme savo profesijai technologijų ir dirbtinio intelekto pažangą įvardija vos 7 proc. respondentų.

Darbe lankstumas ne mažiau svarbus nei atlygis

Tyrimas parodė, jog renkantis darbdavį jaunuoliai beveik vienodą reikšmę teikia konkurencingam atlyginimui (63 proc.) ir lanksčiam darbo grafikui (62 proc.).

„Viena vertus, jaunoji karta augo geresnėmis ir nuolat gerėjančiomis sąlygomis, palyginti su savo tėvais, tad kitų vertybių ir privalumų reikšmė natūraliai ėmė didėti. Kita vertus, daug įtakos tam turėjo pandemija, kuomet karantino ribojimai leido įvertinti darbo iš namų ar hibridinio darbo privalumus“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.