Tyrimas: kiek gyventojų Lietuvoje priskiria save viduriniajai klasei ir kas jai būdinga

Daugiau nei pusė šalies gyventojų save laiko viduriniosios klasės atstovais, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tam, kad jaustųsi oriai, lietuviai norėtų gauti vidutiniškai 56 proc. didesnes pajamas. Prieš dvejus metus šis didesnių pageidaujamų pajamų rodiklis siekė daugiau nei 60 proc.  

„Pastaruosius kelerius metus sparčiai kilę atlyginimai turėjo įtakos augančiam pasitenkinimui savo pajamomis. Naujausios apklausos duomenimis, daugiau nei 50 proc. gyventojų nurodo save laikantys viduriniosios klasės atstovais. Per dvejus metus nuo 9 proc. iki 11 proc. ūgtelėjo aukštesnei viduriniajai klasei save priskiriančių respondentų skaičius. 26 proc. gyventojų save priskiria žemesnei viduriniajai klasei“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Kaip pastebi J. Cvilikienė, savo pajamas gyventojai, kaip ir prieš dvejus metus, dažniausiai vertina 7-tu, o asmeninių pajamų vertinimo vidurkis siekia beveik 6 balus. 

Remiantis tyrimu, didesnioji dalis respondentų (virš 50 proc.) teigia, kad šiuo metu jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams, tačiau norėdami įsigyti brangesnį pirkinį, jie turi taupyti. 

Didesnės vertės daiktus, keliones pernelyg netaupydami gali įsigyti 23 proc. respondentų. Tuo metu 26 proc. gyventojų teigia jaučiantys didelį nerimą dėl pinigų, kurių vos pakanka pragyvenimui.

Taupymas tampa prioritetu

„Paklausti, kam skirtų 10 tūkst. eurų nenumatytų pajamų, pavyzdžiui, palikimą, kas ketvirtas gyventojas sako, kad juos išleistų būsto atnaujinimui. Padaugėjo gyventojų, kurie nenumatytas pajamas atidėtų taupymui – jų dalis nuo 2020 m. paaugo 3 proc. punktais ir šiuo metu siekia 20 proc.“, − komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Investavimui, kaip ir prieš dvejus metus, netikėtas pajamas būtų linkę skirti 18 proc. respondentų, kelionėms – 10 proc., rodo tyrimas. 

J. Cvilikienė pastebi, kad vis daugiau gyventojų yra linkę galvoti ne tik apie savo dabartinę finansinę situaciją, tačiau ir apie ateities iššūkius, todėl kaupia arba ketina kaupti senatvei, vaikų ateičiai. 

„Kaupiantys senatvei nurodo daugiau nei 50 proc. gyventojų, o ketinantys tai pradėti daryti sako 24 proc. gyventojų arba 3 proc. punktais daugiau nei prieš dvejus metus“, − sako J. Cvilikienė. 

Tyrimo duomenimis, virš 70 proc. šių gyventojų senatvei kaupia rinkdamiesi specializuotas taupymo priemones – II ar III pakopos pensijų fondus, investicinį gyvybės draudimą. 55 proc. renkasi taupyti grynaisiais ar banke, 21 proc. investuoja į nekilnojamąjį turtą, o į vertybinius popierius investuoja 8 proc. apklaustųjų. 

Taupantys vaikų ateičiai nurodo 52 proc. vaikų turinčių respondentų. Didžioji dalis jų, 8 iš 10 kaupia lėšas vaikų studijoms. Pastebimai, tai yra, 9 proc. punktais padaugėjo taupančių vaikų savarankiško gyvenimo pradžiai. Pastarųjų dalis sudaro 37 proc. visų vaikams ateičiai kaupiančių respondentų, rodo tyrimo rezultatai. 

Kiek uždirba vidurinioji klasė Lietuvoje

Remiantis EBPO apibrėžimu, viduriniajai klasei šalyje priskiriami tie gyventojai, kurie gauna nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų. „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio skaičiavimais, Lietuvoje šiuo metu tai yra gyventojai, prieš mokesčius uždirbantys nuo 983 iki 2621 eurų.

„Taikant šį EBPO apibrėžimą, viduriniajai klasei galima priskirti 61 proc. Lietuvos gyventojų. Tai maždaug atitinka tą šalies gyventojų dalį, kuri yra linkusi pati save priskirti viduriniajai klasei. Tiesa, tai nereiškia, kad tokios pajamos užtikrina labai dideles galimybes – viduriniosios klasės galimybės turtingiausiose ES valstybėse ir Lietuvoje vis dar skiriasi, tačiau atotrūkis sparčiai mažėja“, − komentuoja N. Mačiulis.

Vis tik ekonomistas atkreipia dėmesį, kad toks apibrėžimas yra per siauras, o viduriniąją klasę apibrėžia ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas bei gyvenimo būdas. Remiantis „Swedbank” duomenimis, šiuo metu finansinio turto, kuris viršytų 2000 eurų ribą, turi daugiau nei trečdalis gyventojų (37 proc.).  

„Per pastaruosius kelerius metus matėme sparčiai augantį gyventojų finansinį turtą, indėlių kiekis išaugo trečdaliu, kelis kartus išaugo investuojančių į vertybinius popierius. Kita vertus, išlieka didelė turto nelygybė – net 54 proc. gyventojų neturi sukaupę nei 1000 eurų santaupų“, − pastebi N. Mačiulis. 

Pasak ekonomisto, viduriniosios klasės atstovai paprastai gauna ne tik pakankamas pajamas, tačiau ir sugeba dalį jų atidėti ateities poreikiams, reguliariai investuoja. „Swedbank“ duomenimis, lietuviai į vertybinius popierius ir fondus yra investavę 3,2 proc. BVP, palyginimui, švedai – beveik 20 kartų daugiau.