Vidurinioji klasė Lietuvoje: kokia jos finansinė padėtis ir kiek gyventojų save jai priskiria

Per metus sumažėjo gyventojų dalis, save priskiriančių aukštesnei viduriniajai klasei, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Visgi laikančių save viduriniosios klasės atstovais skaičius išlieka stabilus, tai – daugiau nei pusė (54 proc.) šalies gyventojų.
 
„Pastarojo laikotarpio infliacijos šuoliai ir energijos išteklių kainų augimas paveikė gyventojų subjektyvų suvokimą apie savo vietą visuomenės klasinėje sanklodoje. Nors viduriniajai klasei save priskiriančių respondentų skaičius išlieka stabilus, 3 proc. punktais mažiau gyventojų, palyginti su 2022 m., save laiko aukštesnės viduriniosios klasės atstovais (8 proc.). Tuo metu sakančių, kad jie priklauso žemesnei viduriniajai klasei, skaičius augo 5 proc. punktais ir siekia 31 proc.“– sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
 
Tyrimo duomenimis, elitui save priskiria 1 proc. gyventojų, nepasiturintiems ar skurstantiems – 6 procentai, t.y. 1 proc. punktu mažiau nei pernai.

Mano, kad gali sau leisti daugiau

Tiesa, kaip pastebi J. Cvilikienė, nors gyventojai kukliau, palyginus su praėjusiais metais, vertina savo statusą, pasitenkinimas gaunamomis pajamomis didėjo. Prieš metus savo pajamas 10 balų skalėje gyventojai dažniausiai vertino 7-tu, šįmet dažniausi įverčiai yra du – 7-tas ir 8-tas.
 
„Nuoseklus atlyginimų augimas daliai gyventojų ne tik padėjo atremti pastarojo meto finansinius iššūkius, bet ir pagerino jų padėtį. Šiek tiek (2 proc. punktais) padaugėjo sakančių, kad gaunamų pajamų jiems užtenka pilnaverčiam gyvenimui ir brangesniems pirkiniams įsigyti pernelyg netaupant (22 proc.). Tuo metu teigiančių, kad jų pajamų pakanka tik svarbiausiems poreikiams patenkinti, dalis mažėjo ir siekia 20 proc.“, – pažymi J. Cvilikienė.
 
Didžiausia gyventojų dalis (50 proc.) sako, kad jų pajamų visiškai pakanka svarbiausiems poreikiams, o didesniems pirkiniams reikia taupyti, rodo tyrimo rezultatai.

Galimybes apkarpė kainų ir palūkanų šuolis

Pagal EBPO apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, kurių pajamos siekia nuo 75 iki 200 procentų, skaičiuojant nuo vidutinių šalies pajamų.
 
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad pernai atlyginimų prieš mokesčius mediana siekė 1473 eurus, tad pagal šį apibrėžimą viduriniajai klasei reikėtų priskirti gyventojus, gavusius nuo 1104 iki 2946 eurų prieš mokesčius.
 
„Remdamiesi šiuo apibrėžimu, Lietuvoje turime rekordiškai didelę viduriniąją klasę, nes jai priklauso net 62 proc. gyventojų. Deja, ši statistika slepia ir mažiau džiuginančias tendencijas – Lietuvos vidurinioji klasė nuskurdo. Per metus vidutinės pajamos paaugo daugiau nei 12 procentų, tačiau vidutinei metinei infliacijai pernai pasiekus virš 19 procentų, daugelio gyventojų perkamoji galia ir galimybės sumažėjo maždaug 7 procentais“, − komentuoja N. Mačiulis.
 
Be to, ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad praėjusiais metais labiausiai brango pirmojo būtinumo prekės – maistas ir energijos ištekliai. Tai palietė ne tik neturtingiausius šalies gyventojus, tačiau neišvengiamai perskirstė ir viduriniosios klasės biudžetą.
 
„Daugeliui šeimų didesnę dalį pajamų teko skirti maistui ir būstui, todėl mažiau lėšų lieka laisvalaikiui bei kitoms ne pirmojo būtinumo prekėms ir paslaugoms, kas yra svarbus viduriniosios klasės atributas. Turinčiųjų paskolas galimybes taip pat apkarpė ir palūkanų normų šuolis – vidutinę būsto paskolą turinčiai šeimai šios išlaidos padidėjo maždaug 3000 eurų per metus“, − nurodo N. Mačiulis.

Svarbu ne tik pajamos

„Swedbank” klientų duomenys rodo, kad net 62 proc. gyventojų banko sąskaitose turi lėšų, kurių suma nesiekia 2000 eurų. Per tris metus šis rodiklis beveik nepasikeitė ir rodo, jog turto nelygybė yra didesnė nei pajamų.
 
„Įprotis reguliariai taupyti ir pakankamas likvidžių santaupų lygis taip pat yra svarbus viduriniosios klasės bruožas. Deja, pagal šį kriterijų daugiau nei pusės šalies gyventojų negalime priskirti prie viduriniosios klasės“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
 
N. Mačiulis taip pat atkreipia dėmesį, kad nors didelė dalis Lietuvos gyventojų gyvena nuosavame būste, jo kokybė dažnai netenkina norų, o kiti turto rodikliai taip pat nerodo teigiamų tendencijų.
 
„Lietuvoje vis dar daugiau nei 7 proc. gyventojų naudojasi lauko tualetu, ir ES yra tik trys šalys, kuriose šis rodiklis yra prastesnis. Be to, dėl pastarųjų metų būsto kainų šuolio bei padidėjusių palūkanų būsto įperkamumas nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius dešimt metų. Tūkstančiui gyventojų tenkantis automobilių skaičius padidėjo iki 574, tačiau net 27 proc. automobilių yra senesni nei 20 metų – tai vienas iš prasčiausių rodiklių ES. Deja, matant tokią statistiką kol kas sunku kalbėti apie viduriniosios klasės stiprėjimą“, − apibendrina N. Mačiulis.