5 svarbūs patarimai kito šildymo sezono belaukiant

Vienas šildymo sezonas, leisdamas daugeliui Lietuvos šeimų kiek lengviau atsikvėpti, greitai baigsis. Bet labai atsipalaiduoti nevertėtų – praeis vos pusmetis ir ateis kitas. Tad dabar jau pats metas pagalvoti, kaip galėtumėte pinigus, kurių iki rudens nebereikės mokėti už šildymą, panaudoti tam, kad kitą šildymo sezoną mokėtumėte mažiau, o gyventumėte šilčiau.

Pasirūpinkite šilumos išsaugojimu. Efektyviausia šilumos išsaugojimo priemonė – pastatų renovacija. Tai gana brangu, tačiau juk vien nuo vieno šildymo sezono iki kito jau galite sutaupyti kelis šimtus eurų. Be to, įvertinę tai, kad neapšildyti daugiabučiai į aplinką išspinduliuoja 3-6 kartus daugiau šilumos nei renovuoti (taigi ir sąskaita už šildymą juose tiek pat kartų didesnė), tikriausiai rastumėte būdų ir kaip dar daugiau sutaupyti.
Na, o jei viso namo renovuoti vis dėlto neišeina, pasirūpinkite bent jau savo butu: apšiltinkite balkoną, duris ir būtinai įvertinkite langų būklę – gal už sutaupytus pinigus galėtumėte susidėti naujus ir kur kas sandaresnius. Kam šildyti orą?

Ruoškitės kitam šildymo sezonui. Žiemai baigiantis dažnai norisi kiek pasikeisti: ar naujų batų bei drabužių įsigyti, ar nauja šukuosena aplinkinius nustebinti. Retkarčiais šiek tiek pasilepinti išties svarbu, kad neprarastumėte gyvenimo džiaugsmo ir netgi to paties noro taupyti. Tačiau nepamirškite, jog po gaivaus pavasario ir saulėtos vasaros dangus vėl apsiniauks ir vėl ims viena po kitos kristi sąskaitos už šildymą.
Todėl svarbu, kad bent pusę šių „laisvų“ likusių pinigų atidėtumėte ir taip pasiruoštumėte kitam šildymo sezonui. Sukaupus specialiai tam skirtą sumą, vėliau bus kur kas lengviau tvarkytis su savo finansais.

Už šildymą mokėkite ir vasarą. Sausį, šalčiausią ką tik pasibaigusios žiemos mėnesį, sostinės daugiabučių gyventojų išlaidos šilumai skyrėsi net 5-6 kartus. Vieni vilniečiai už 60 kvadratinių metrų buto šildymą mokėjo vos pusę šimto eurų, kitiems gi teko atseikėti ir daugiau nei 200 eurų siekiančią sumą. Akivaizdu, kad suma, kurią kiekviena šeima turi skirti šildymui, išties smarkiai kerta per jos biudžetą, ypač, jei tam visai nesiruošta.
Pasidomėkite, gal jūsų namui šilumą tiekianti įmonės suteikia galimybę už šilumos energiją mokėti ir vasarą. Nors kai kam tai gali skambėti ir kiek šventvagiškai, bet tokiu atveju šildymo sezono metu iš mokėtinos sumos bus išskaičiuojama per vasarą susidariusi permoka. Taigi kitą žiemą gyventi bus kiek lengviau.

Pinigus leiskite turėdami tikslą. Įvairių apklausų rezultatai rodo, jog daugmaž pusė lietuvių visada išleidžia mėnesio pajamas ir nė kiek nesusitaupo. Taigi daugeliui įgyvendinti tokius troškimus, kaip naujo kokybiškų puodų komplekto įsigijimas ar remonto atlikimas, yra gana sunku. Tam taip pat galite panaudoti ne šildymo sezono metu sutaupytus pinigus. Svarbu tik, kad turėtumėte aiškų ir tvirtą tikslą, kam tuos pinigus kaupiate. Pavyzdžiui, jei atėjus pavasariui jų neišleisite naujoms suknelėms ar pasisėdėjimams su draugais kavinėje, rudeniop vasaros pratęsti tikriausiai galėsite išvykti į išsvajotus šiltus kraštus. Visus menkus praradimus atpirks didžiulis pasitenkinimas įgyvendinus tai, ką užsibrėžėte.

Įdarbinkite laisvus pinigus. Visada norėjote investuoti, bet manėte, kad neturite pakankamai lėšų pradėti? Taip mano daugelis – tyrimų duomenimis, net du trečdaliai lietuvių nei taupo, nei investuoja. Tačiau nuo šildymo likę keliasdešimt eurų kas mėnesį gali būti puiki pradžia. Žinoma, sėkmingos investicijos į akcijas reikalauja išmanymo, tačiau pradėti galite nuo periodinio investavimo (pensijų fondai, gyvybės draudimas). Investavimas – ilgalaikė taupymo priemonė, tad šiek tiek kantrybės prireiks. Vis dėlto grąža, kurią gausite ilguoju laikotarpiu, tikėtina, bus didesnė, nei laikant santaupas kojinėje ar išleidžiant spontaniškiems pirkiniams.