Nors pinigai nėra pats svarbiausias dalykas gyvenime, daugelis, ko gero, neatsisakytų galimybės savo kišenę kas mėnesį papildyti keliomis papildomomis eurų kupiūromis. Ypač jei šios pajamos nereikalauja ilgų viršvalandžių biure. Papildomo uždarbio potencialas slypi ir daugumoje daiktų, kuriuos mes turime, tačiau ne visuomet naudojame, ir netgi mūsų pomėgiuose. Racionaliai įvertinę galimybes jais dalintis, galime savo finansus papildyti apčiuopiama suma ar bent jau sumažinti savo išlaidas.
Taip vadinamos dalinimosi ekonomikos idėjos pasaulyje ypač paplito po paskutinės finansų krizės, kai žmonės pradėjo ieškoti pigesnio būsto, drabužių, atostogų ir laisvalaikio leidimo būdų. Dar didesnį stimulą kolektyviniam vartojimui suteikė socialinių tinklų išplitimas, kuriuose nariai gali bendrauti, peržiūrėti vienas kito profilį ir atrasti bendrų draugų. Tokiu pačiu principu veikia ir kolektyvinio vartojimo šalininkus vienijančios el. svetainės internete – užsiregistravę žmonės gali skelbti savo pasiūlymus ir tiesiogiai bendrauti su potencialiais „klientais“. Šios bendruomenės sparčiai auga ir, panašu, kad kolektyvinio vartojimo idėjos vis labiau įsitvirtins mūsų kasdienybėje. Štai keletas patarimų, kuriais pasinaudoję ir jūs galite sėkmingai papildyti savo piniginę.
Jei namuose turite bent vieną kambarį, skirtą svečiams, jį galite pasiūlyti ir į miestą atvykstantiems turistams – žinoma, už tam tikrą mokestį. Svečių, norinčių iškeisti viešnagę viešbutyje į jaukius namus, galima nesunkiai rasti užsiregistravus vienoje populiariausių būsto dalinimosi platformų „Airbnb“. Savo namus trumpalaikei nuomai čia siūlo daugiau nei 190 šalių gyventojai, o norintieji apsilankyti Lietuvoje gali rinktis būstą iš daugiau nei 800 pasiūlymų. Daugeliu atvejų būsto – nuo mažo kambarėlio mieste centre iki sodybos užmiestyje – kaina įvairiuose pasaulio kampeliuose bus mažesnė nei viešbutyje. Jei vis dėlto jaučiatės nedrąsiai atverdami savo namų duris nepažįstamajam, apie galimybę už nedidelį mokestį laikinai apsistoti jūsų namuose ar sodyboje informuokite draugus. Galbūt jie šiuo metu kaip tik ieško tinkamos vietos pažymėti giminaičio jubiliejų vasarą ir mielai pasinaudotų jūsų pasiūlymu?
Jei nuolatiniai svečiai namuose – ne jums, pasvarstykite galimybę „įdarbinti“ negyvenamą ar kitaip nenaudojamą jūsų nekilnojamojo turto plotą. Galbūt kaimynai skundžiasi, kad jiems trūksta vietos saugiai laikyti vaikų dviračius, o jums priklausantis sandėliukas blokiniame name šiuo metu kaip tik nenaudojamas? Gyvenate miesto centre ir turite jums priklausančią automobilio stovėjimo vietą, tačiau patys automobilio nevairuojate? Įvertinę jums priklausantį turtą greičiausiai patys nustebsite, kad dalis jo taip ir lieka pilnai neišnaudota. Tačiau turbūt nesunkiai atrastumėte žmonių tarp pažįstamųjų, kuriems šiuo metu trūksta erdvės automobiliui, sporto inventoriui ar kitiems daiktams. Nors Lietuvoje kol kas nėra interneto svetainių, specialiai sukurtų norintiems dalintis privačių valdų plotu, galite ir patys sukurti bendraminčių bendruomenę socialiniame puslapyje „Facebook“ ar apie šią idėją papasakoti savo draugams.
Ekologiškai užauginti vaisiai ir daržovės miestuose tampa vis didesne vertybe, tačiau jų ne visuomet galima rasti maisto prekių parduotuvėse. Be to, „Eko“ ženklu pažymėti produktai savo kaina paprastai lenkia kitus produktus. Jei auginate vaisius ir daržoves savo namo ar kolektyvinio sodo kieme, tačiau patys visko nesuvartojate, apsvarstykite galimybę derliumi pasidalinti su draugais ar kaimynais. Nesivaržykite susitarti ir dėl simbolinio užmokesčio, kuris bent iš dalies kompensuotų jūsų darbą šias gėrybes auginant. Lietuvoje kol kas neturime socialinio tinklo, skirto sodininkams, tačiau galite pasitelkti ir tradicinius komunikacijos būdus – pakabinti skelbimą daugiabučio namo laiptinėje arba apie tai parašyti SMS žinutę draugams.
Prasidėjus naujam sezonui, skubame atnaujinti ir savo rūbų spintą. Tačiau ką daryti, jei naujiems pirkiniams spintoje jau nebėra vietos, o pernai įsigytas švarkelis, nors ir nedaug dėvėtas, jums nebepatinka? Išeitis paprasta – atidžiai peržiūrėkite savo rūbų spintą atrinkite drabužius, kurių nebenešiojote ilgiau nei metus, ir juos parduokite. Taip atgausite bent nedidelę dalį pinigų, kurią vėliau galite panaudoti naujiems pirkiniams arba taupyti. Nedėvimus drabužius galite parduoti taip vadinamuose blusturgiuose arba naudotis interneto puslapiais, tokiais kaip „Vinted“, kuris ir specializuojasi nebenešiojamų drabužių pardavime. Įdomu tai, kad net 40 proc. šio puslapio vartotojų apklausos metu prisipažino dėvinčios penktadalį ar dar mažiau savo visų turimų drabužių ir tik 10 proc. pasisakė dėvinčios viską, ką turi spintoje.
Nebenešiojamų drabužių pardavimas Lietuvoje jau tapo įprastu dalyku, ypač tarp jaunuolių ir mažamečius vaikus turinčių mamų, o nuomoti smulkius daiktus vis dar ryžtasi ne kiekvienas. Tačiau jei turite retai naudojamą muzikos instrumentą, fotoaparatą, dviratį, pripučiamą valtį ar kitą vertingą daiktą, kodėl gi jo „neįdarbinus“? Jums išnuomotas daiktas „uždirbs“ bent keletą dešimtinių eurų, o jūsų klientui nuomos sandoris gali sutaupyti lėšų, nes nereikės pirkti retai naudojamo daikto. Be to, taip prisidėsite ir prie atsakingo vartojimo idėjos puoselėjimo. Šiam tikslui galite pasinaudoti lietuvių sukurta daiktų nuomos platforma „Dalinuosi.lt“, kuri vienija daugiau nei 8 tūkst. narių. Norėdami pasinaudoti dalinimosi platforma, vartotojai turi užsiregistruoti ir patvirtinti savo tapatybę – taip siekiama užtikrinti nuomos sandorio saugumą. Jei vis dėlto atiduodami daiktus į svetimas rankas jaučiatės nesaugiai, visų pirma patys kelis kartus pabandykite ką nors išsinuomoti – taip įgausite pasitikėjimą bendruomene ir jausitės saugiau.
Turbūt sutiksite, kad vienas keleivis penkiaviečiame automobilyje – brangu. Todėl jei į darbą ar universitetą kasdien vykstate nuosava transporto priemone, susiraskite pakeleivių, kurie kasdien keliauja tuo pačiu maršrutu. Ir žinoma, dalinkitės kelionės išlaidas. Įkalbėję draugą ar kaimyną rečiau naudotis nuosavu automobiliu ir keliauti kartu, prisidėsite ir prie transporto kamščių bei užterštumo mažinimo mieste. Nepamirškite užpildyti laisvos vietos automobilyje ir tuomet, kai vykstate į ilgesnes keliones. Pakeleivių, vykstančių ta pačia kryptimi nesunkiai galite rasti įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse.
Kiekvienas turime pomėgių, kuriais mėgaujamės po darbo ar savaitgaliais. Tai gali būti maisto gaminimas, mezgimas, atviručių ar šventinių dekoracijų ruošimas, automobilių taisymas ar kalbų mokymasis. Įvertinę, koks jūsų gebėjimas gali būti naudingas ir aplinkiniams, pamėginkite paieškoti būdų iš to užsidirbti. Galbūt galite mokyti giminaičių vaikus anglų kalbos? Arba sugedus kaimyno kompiuteriui galite jį nesunkiai sutvarkyti? Nepabijokite apie savo išskirtinį gebėjimą paskelbti tarp draugų arba socialiniuose tinkluose ir galbūt atrasite papildomą nedidelių pajamų šaltinį.
Tyrimų duomenimis, lietuviai maistui išleidžia didžiąją savo pajamų dalį. Tačiau maisto kategorija taip pat yra lanksčiausia ir turi daugiausia erdvės išlaidų optimizavimui. Norėdami sutaupyti, stenkitės vakarienę su draugais restorane kuo dažniau iškeisti į namus. Gamindami vakarienę kartu, ne tik puikiai praleisite laiką, bet ir sutaupysite daugiau nei pusę sumos, kurią planavote išleisti restorane. O jei vakarienes draugams rengiate nuolat, nuo šiol pasiūlykite jiems ne tik kartu gaminti, bet ir pasidalinti išlaidas maistui. Juk sąskaitą restorane taip pat apmokate kartu! Turėdami didesnį biudžetą maistui, taip pat galėsite sau ir draugams leisti daugiau improvizuoti ir išbandyti patiekalus, kurių ingredientai jums iki šiol buvo per brangūs. Dalintis išlaidas maistui siūlo ir lietuvių sukurta el. platforma „Plate Culture“, leidžianti susirasti ir užsirezervuoti mokamą vakarienę pas vietinius žmones įvairiose šalyse.