Ne tik apie taupymą: ką reiškia gera finansinė ir emocinė sveikata sulaukus 60+ metų

Nors nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių susiduria su iššūkiais prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos lūkesčių, o išėjus į pensiją – ir su pastebimai mažesnėmis pajamomis, tai yra žmonės iš kurių turime ko pasimokyti. Atsargumo, finansų planavimo, prioritetų žinojimo.

Kaip rodo „Swedbank“ matuojamas Finansinės sveikatos indeksas, 60 metų ir vyresnių gyventojų finansinė sveikata yra stipriausia tarp visų amžiaus grupių – 61 balas iš 100, kai bendras visų gyventojų finansinės sveikatos įvertis siekia 57 balus.

Dauguma šios amžiaus grupės gyventojų ne tik išlaiko gerą kasdienių pajamų ir išlaidų balansą, laiku vykdo finansinius įsipareigojimus, bet ir turi sukaupę nemažą finansinio saugumo rezervą. Tai – santaupos, kurios mažina stresą dėl nenumatytų išlaidų ir suteikia pagrindą planuoti gyvenimą užtikrintai.

Taupymas – saugumui, o ne savęs ribojimui

Kruopštus finansų valdymas susiformuoja per ilgametę gyvenimo patirtį bei žinant, kokių finansinių netikėtumų gali pateikti kasdienybė. Tai įprotis taupyti, apgalvoti pirkinius, iš anksto planuoti didesnes išlaidas, tikėtis netgi pačių netikėčiausių gyvenimo niuansų.

Šie įgūdžiai padėjo išvengti ne vienos krizinės situacijos ir suteikė pagrindą finansiniam atsparumui. „Swedbank“ duomenys rodo, kad vidutinė įvairiomis santaupų formomis sukaupta vyresnių nei 65 metų gyventojų suma siekia 11 tūkst. eurų. Žinoma, ši amžiaus grupė labai įvairi, tad yra ir tokių gyventojų, kuriems tenka gyventi šiek tiek kukliau.

Vis dėlto, kai finansinis rezervas jau sukauptas, svarbu įvertinti, ar taupymas vis dar atlieka savo funkciją, ar tampa tiesiog inercija.

Nuosekliai taupant ir planuojant lengva įtikėti mintimi, kad leisdami pinigus ne pirmo būtinumo prekėms, finansine prasme elgiamės netinkamai. Vis dėlto palikimas šiek tiek erdvės spontaniškumui, malonumui ir kūrybiškumui, gali prisidėti prie geresnės emocinės sveikatos. Finansinė drausmė suteikia pagrindą, o visaverčio gyvenimo kokybė atsiranda ten, kur atsispyrę nuo šio tvirto pagrindo save kartais palepiname.

Sprendimas nueiti į teatrą ar koncertą, atnaujinti sodo kampelį ar įsigyti mėgstamą daiktą nėra atsitraukimas nuo finansinio atsakingumo. Tai – emocinės sveikatos palaikymas. Tokios pusiausvyros paieškos reiškia ne būtinybę atsisakyti įpročių, o jų peržiūrą – ar jie vis dar tarnauja tam, kas iš tiesų svarbu.

Atėjus spalvingai vasarai nepamirškite sau priminti, kad didžiausios gyvenimo atostogos gali ir turi būti turtingos įspūdžiais, naujų pomėgių atradimais, o gyvenimo pilnatvė nebūtinai reikalauja didelių išlaidų, veikiau tiesiog leidimo sau gyventi!

Kad vasaros neapkartintų piktadariai

Kai pasiekiame savo emocinės ir finansinės sveikatos balansą, svarbu pasirūpinti ir tuo, kad jo neišbalansuotų išorės įtakos. Pavyzdžiui, į mūsų duomenis bei lėšas besikėsinantys finansiniai sukčiai.

Vasarą, kai esame labiau atsipalaidavę, pastebimai daugėja sukčiavimo atvejų. Be to, piktavaliai ieško vis naujų būdų išvilioti pinigus, jei pastebi, kad atpažįstamos schemos prasčiau veikia.

Dažniausi sukčiavimo būdai, kurių verta saugotis:

Skambučiai iš neva oficialių institucijų: sukčiai apsimeta policijos pareigūnais, banko darbuotojais. Pasakojama apie pavojų pinigams ar vykdomą tyrimą, prašoma atskleisti slaptažodžius, prisijungimo duomenis ar pervesti lėšas į „saugias sąskaitas“.

„Anūko“ schema: skambinama apsimetant artimu žmogumi, kuris tariamai pateko į bėdą (avarija, suėmimas, ligoninė) ir kuriam skubiai reikia pinigų. Paprašoma juos atiduoti per tarpininką arba pervesti į nurodytą sąskaitą.

SMS ar el. laiškai su apgaulingomis nuorodomis: pranešama apie tariamą siuntinį, užsakymą ar paskyrą, kuri neva bus užblokuota. Nuorodos veda į suklastotas svetaines, kuriose siekiama išvilioti kortelės duomenis ar prisijungimus.

Kaip apsisaugoti?

Sukčių taktikos tampa vis išmanesnės, bet pagrindinės apsaugos taisyklės išlieka veiksmingos. Atminkite, kad:

• Jokie bankai ar oficialios įstaigos niekada neprašo slaptažodžių, PIN kodų ar mokėjimo kortelių duomenų telefonu, žinute ar el. paštu;
• Nepasitikėkite net ir mandagiai kalbančiais skambintojais – klauskite vardo, pavardės, padėkite ragelį ir paskambinkite įstaigai oficialiu numeriu;
• Jei skambina „į bėdą patekęs artimasis“ ar tariamas jo atstovas – pabandykite susisiekti su juo tiesiogiai;
• Nespauskite nuorodų iš nepažįstamų numerių ar el. pašto adresų;
• Įtartinas skambutis ar žinutė – priežastis pasitarti su artimaisiais, o ne veikti vieniems;
• Svarbiausia – niekada nepriimkite sprendimų skubotai. Sukčiai dažniausiai bando sukelti paniką ir laiko spaudimą. Tai – pats pirmasis ženklas sustoti ir patikrinti informaciją.

Taigi, linkime likti saugiems ir atspariems, dėkojame jums už jūsų įkvepiantį pavyzdį puoselėjant savo finansinę sveikatą ir kviečiame drąsiai gyventi savo ritmu, pasitikėti savimi bei mėgautis vasara!