Finansinės elgsenos ekspertė: kodėl priimame neracionalius finansinius sprendimus?

Finansinės elgsenos ekspertė: kodėl priimame neracionalius finansinius sprendimus?

Nors turime vis daugiau finansinių žinių ar galimybių jų gauti, esame linkę priimti neracionalius finansinius sprendimus. Taip sako finansinio raštingumo ir elgsenos tyrėja bei dėstytoja iš Estijos Leonore Riitsalu.

Ekspertė dalijasi patarimais kiekvienam, kaip atsikratyti žalingų finansinių įpročių ar bent sumažinti neigiamą jų įtaką asmeniniams finansams.

Lietuvoje mes nerimaujame dėl savo finansinio raštingumo: tyrimai rodo, kad vaikai negauna pakankamai žinių mokyklose, jų stinga ir tėvams. Mes išskirtiniai finansinio raštingumo požiūriu ar su panašiomis problemomis susiduria ir kitos šalys?

– Turiu jus nuliūdinti, kad šioje srityje tikrai nesate išskirtiniai. Per pastaruosius 10 metų dirbau daugybėje šalių ir visose girdėjau, kad finansinei edukacijai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio mokyklose, apdairios gyventojų finansinės elgsenos. Daugelis šalių susiduria su problema, kad finansinė edukacija mokyklose nėra pakankamai patraukliai perteikiama. Tai nėra unikali problema, tačiau džiugu girdėti, kad Lietuvoje stengiamasi jai skirti daug dėmesio. Kitose šalyse dėmesio šiai temai trūksta labiau.

Ar estų finansiniai įpročiai skiriasi nuo lietuvių? „Eurostat“ duomenys rodo, kad estai nuo savo pajamų taupymui skiria kur kas didesnę dalį pinigų negu lietuviai. Ko galėtume iš jūsų pasimokyti?

– Kaip rodo paskutinė EBPO finansinio raštingumo ataskaita, lietuvių finansinė elgsena yra geresnė nei estų. Estų finansinio raštingumo rezultatai labai aukšti, tačiau elgesys – ne toks geras. Tuo metu lietuviai demonstruoja kur kas geresnius finansinės elgsenos rezultatus, nors finansinės žinios yra prastesnės nei estų.

Taupymo įpročiai yra tik vienas iš daugelio finansinės elgsenos elementų ir EBPO apklausos klausimų, ir labai gali būti, kad kitose srityse lietuviai yra labiau orientuoti į ilgalaikę perspektyvą ir pasirodo geriau nei estai. Beje, Estijoje dalis žmonių apskritai netaupo arba jų taupymas trumpalaikis.

Kokia yra finansinio suaugusiųjų raštingumo stokos priežastis: ji atsinešame dar iš mokyklos ar tai kompleksiškesnė problema?

– Tai labai kompleksiška problema. Būtų paprasta, jei galėtume sakyti, kad tai lemia viena institucija. Turėtume nepamiršti, kad žmonės yra tik žmonės. Nors mūsų aplinka, įvairūs technologiniai, skaitmeniniai sprendimai, finansų rinkos į priekį pažengė per labai trumpą laiką, žmogaus protas pernelyg nepasikeitė per dešimtis tūkstančių metų. Mes vis dar nesame pakankamai pajėgūs priimti racionalių, orientuotų į ilgą laikotarpį sprendimų.

Reikšmės turi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, asmenybės tipas, psichologiniai faktoriai, kultūriniai skirtumai, ekonominė, istorinė situacija. Visi šie dalykai lemia mūsų finansinę elgseną. Be to, daugiau materialistinių vertybių lemia mažesnę finansinę gerovę.

Neseniai Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai pastebi, jog informacijos apie finansų valdymą viešojoje erdvėje gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį. Kaip informacijos kiekis koreliuoja su žmonių finansiniu raštingumu?

– Netyriau, kaip lietuvių finansinės žinios, informacijos kiekis lemia lietuvių finansinę elgseną. Apskritai galima pastebėti, kad mūsų finansinės žinios dažnai nekoreliuoja su mūsų elgesiu ar finansine gerove. Pasitikėjimas savo finansinėmis žiniomis ir subjektyvus žinojimo vertinimas lemia geresnę finansinę elgseną ir finansinę gerovę.

Pati turite ne tik daug finansinių žinių, tačiau esate perpratusi ir mūsų finansinę elgseną, jos neracionalumo priežastis. Ar tai padeda jums pačiai priimti racionalesnius finansinius sprendimus?

– Mažų mažiausiai tai padeda man pastebėti netinkamą savo elgseną. Tai padeda man sėkmingiau išvengti tam tikrų finansinių pagundų, palyginti su tais laikais, kai dar nesidomėjau finansinio raštingumo ir elgsenos sritimi. Tačiau nemanau, kad tai savaime mane paverčia tobulai racionalia asmenybe ilguoju laikotarpiu.

Ar tai reiškia, kad kai mes priimame klaidingus finansinius sprendimus, neturėtume labai ant savęs pykti, nes neracionalių sprendimų pasitaiko ir kelyje tų, kurie gerai išmano finansinių sprendimų ir elgsenos psichologiją?

– Pirmiausia, nevadinčiau netinkamų finansinių sprendimų griežtai klaidingais. Kas žino, kokie mūsų sprendimai trumpuoju ar ilguoju laikotarpiu iš tiesų klaidingi? Bausmė yra gana bauginančiai skambantis žodis, tačiau galime naudoti tam tikras bausmes sau kaip būdą atsikratyti žalingų finansinių įpročių. Pavyzdžiui, galima pasitelkti mokėjimo „skausmą“.

Atlikta nemažai tyrimų, kurie rodo, kad mūsų pasimėgavimas pirkiniu ar sprendimu jo nepirkti priklauso nuo to, kokiu būdu už jį mokame. Mokėjimas grynaisiais yra „skausmingesnis“ nei banko kortele. Tad galime šį „skausmą“ išnaudoti – kai ketiname eiti apsipirkti ne būtinųjų prekių, galime palikti mokėjimo kortelę namuose ir atsiskaitinėti grynaisiais.

Ar perėjimas prie skaitmeninių pinigų mus gali paskatinti išleisti daugiau?

Taip, tai palengvina mūsų galimybes leisti pinigus, o tuo pačiu ir nepastebint išleisti daugiau. Kita vertus, skaitmenizacija tuo pat metu siūlo ir daugiau įrankių, padedančių mums geriau tvarkyti savo finansus.

Įvairios finansų valdymo aplikacijos atsiranda ir tobulėja itin greitai. Įdomu tai, kad kai kurių jų kūrėjai samdo žinomus elgseną tyrinėjančius mokslininkus. Tokiu būdu jie gali sujungti žmonių psichologijos žinias ir šiuolaikines technologijas tam, kad tai atneštų realios naudos žmonėms.

Kokiu būdu galime padėti sau priimti finansiškai teisingesnius sprendimus, geriau valdyti savo finansus?

– Yra keli būdai. Norėdami sutaupyti, išvengti išlaidavimo, turėtume nusistatyti pamatuojamus, asmeniškai svarbius tikslus. Tikslai turi būti labai aiškūs, apibrėžti ir įgyvendinami. Tikslas tapti turtingu koreguoti finansinės elgsenos nepadės, o štai taupymas labai konkrečiam pirkiniui ar progai – gali.

Gali pagelbėti įsipareigojimas. Pavyzdžiui, sąskaita, į kurią kas mėnesį privalote įnešti savo nustatytą kiekį pinigų. Mūsų elgseną suvaldyti padeda ir savo ateities įsivaizdavimas – kaip norime gyventi po tam tikro laiko, ką tuo metu turime būti pasiekę. Taip pat įtaką mums daro mūsų aplinka. Jei apsupsime save žmonėmis, kurie turi aiškius finansinius tikslus, nuostatas, matysime, kaip jie kryptingai taupo ar kitaip išmaniai elgiasi su savo finansais, bent šiek tiek perimsime jų elgseną.

 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.