Apsipirkimo terapija: kodėl pasiduodame impulsyviems pirkiniams ir kaip jų vengti

Statistika rodo, kad spontaniškiems pirkiniams yra pasidavę bent 80 proc. pirkėjų. Prasta nuotaika ar gera kainos nuolaida neretai į mūsų pirkinių krepšelį paguldo vieną kitą malonią smulkmeną, o kartais – ir brangesnį pirkinį. Tiklalaidėje #PinigaiIrReikalai „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė bei psichologė, psichoterapeutė Giedrė Žalytė atskleidė, kodėl perkame kliaudamiesi emocijomis bei kaip galime išmokti save kontroliuoti.

Trys impulsyvaus pirkimo priežastys

Elgesį, kuomet perkame vedini savo emocijų, o ne racionaliai apgalvotų poreikių, galima suskirstyti į tris grupes: greito apdovanojimo troškimas, siekis savo statusą įrodyti daiktais bei noras atpirkti savo kaltę vertingais pirkiniais.

1. Noras save palepinti. Toks impulsyvus pirkimas gali labiau pasireikšti artėjant savaitės pabaigai, kai jaučiamės labiausiai nuvargę. Norint suvaldyti impulsyvų norą apsipirkti, reikia valios, tačiau valia – išsenkantis išteklius, kuris šiuo atveju ir pakiša koją.
2. Lyginimasis su kitais. Tai taip pat gali lemti norą spontaniškai įsigyti daiktą, kuris galėtų padėti įrodyti tam tikrą savo statusą. Šiais laikais tokį elgesį ypač skatina socialiniai tinklai – mes lyginame save su senais draugais, klasiokais, kursiokais, žmonėmis, su kuriais kažkuriuo metu stovėjome ant to paties laiptelio. Tačiau svarbu suprasti, kad dažnai nuotrauka socialiniuose tinkluose pasako labai mažai apie konkrečią situaciją ir mes nežinome, kokie finansiniai įsipareigojimai slypi už jos.  
3. Bandymas išpirkti kaltę. Šis išlaidavimo tipas dažniausiai būdingas skubantiems tėvams. Darbuose paskendę ir savo įsipareigojimų negalintys įvykdyti tėvai savo laiką, neskirtą vaikams, bando atsverti greitais pirkiniais. Jie žino, kad tam tikras žaislas ar kitoks daiktas suteiks jų vaikams džiaugsmo, ir taip tarsi bando atsilyginti už prarastą laiką. Vis dėlto tokioje situacijoje reikėtų neskubėti pirkti, geriau skirti laiko vaikui paaiškinti, kodėl jie negalėjo tuo metu būti kartu su vaiku. 

Trys būdai suvaldyti spontanišką išlaidavimą

Racionaliai apgalvoti visų savo veiksmų yra beveik neįmanoma, emocijų įtaka finansiniams sprendimams – visiškai normalus bruožas. Tačiau kiekvienas galime lavinti įgūdžius, kurie padės kontroliuoti elgesį ir išvengti lengvabūdiško išlaidavimo. 

1. Vertinkite įtaką finansiniams tikslams. Ieškant piniginės ar mokėjimo kortelės, reikėtų paklausti savęs, ar šis pirkinys netrukdo pasiekti nusistatytų finansinių tikslų. Jeigu išleidžiama tiek, kad, tarkim, ketinimas įsigyti būstą yra vis atidedamas „geresniems laikams“ ar nepavyksta išvykti į išsvajotą kelionę, tada galbūt reikėtų to atsisakyti. Tikslai išties padeda suvokti, ar visos išlaidos yra būtinos, kur galima paieškoti pigesnių ar net nemokamų alternatyvų. 
2. Nekelkite sau per didelių reikalavimų. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp sveiko savęs palepinimo ir taupymo ilgalaikiams tikslams, labai svarbu savęs nekankinti. Itin griežtas režimas, norint suvaldyti savo pirkinius, dažniausiai tiesiog trukdo. Išsikėlus labai aukštus reikalavimus ir jų vėliau nepateisinus, atsiranda pyktis ant savęs, o jis tik apsunkina elgsenos pokyčius. 
3. Kruopščiai planuokite išlaidas. Išvengti spontaniškų pirkinių padės ir kruopštus planavimas – tiek mėnesio biudžeto, tiek pirkinių sąrašo einant į parduotuvę. Susidėlioti išlaidų planą gali padėti daugybė išmanių biudžeto valdymo priemonių – nuo interneto banke esančių įrankių, kaip „Mano biudžetas“ iki įvairių telefono programėlių ar tiesiog paprastos excel lentelės.

Daugiau apie impulsyvų pirkimą – tinklalaidės #PinigaiIrReikalai vaizdo įraše:

Ieškote atsakymų į daugiau su finansais ir jų valdymu susijusių klausimų? Junkitės  prie „Facebook“ grupės „Pinigai ir reikalai“ ir atsakymų ieškokite su bendraminčiais.