Audros, kruša ir nuvirtę griliai: kaip vasarą apsaugoti savo namus bei turtą?

„Swedbank“ skaičiuoja, kad per šešis šių metų mėnesius vien turto draudimo žaloms atlyginti jau išmokėta beveik 7 mln. eurų. Joninių laikotarpiu banko draudimo bendrovė fiksavo beveik dešimtadaliu išaugusį žalų skaičių, daugiausia dėl stipraus vėjo, krušos bei smarkių liūčių. Didžiausi nuostoliai registruoti Vilniaus ir Klaipėdos rajonuose. Prasidėjus atostogų sezonui, žalos padaromos pavėsinėms, šiltnamiams bei terasoms, kurias apgadina ir nuvirtę griliai.

Šiemet registruota 9 proc. daugiau žalų

„Kasmet fiksuojame vis daugiau žalų, susijusių su gamtos stichijomis – dažniausiai nukenčia gyvenamųjų namų stogai, tvoros, kieme esantys daiktai ar automobiliai. Pernai Joninių laikotarpiu buvo užregistruota 661 turto draudimo žala, o šiemet per tą patį laikotarpį tokių atvejų registruota 9 proc. daugiau. Vasarą dažniau nukenčia šiltnamiai, terasos, lauko baldai. Žalų savo ar kaimynų turtui padaroma su žoliapjovėmis. Tokios situacijos signalizuoja, kad gyventojams tampa vis svarbiau iš anksto pasirūpinti turto apsauga“, – sako Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento direktorius.

Nors prognozuoti gamtos stichijų mastą ar intensyvumą sudėtinga, dalies žalų galima išvengti iš anksto imantis atsargumo priemonių. Patirtis rodo, kad net paprasti veiksmai – lauko daiktų sutvirtinimas, elektros prietaisų atjungimas ar tinkama medžių priežiūra – gali ženkliai sumažinti nuostolių riziką. Kad namai ir kitas turtas būtų apsaugotas nuo galimų gamtos stichijų padarinių, verta prisiminti keletą esminių rekomendacijų.

• Apsaugokite lauko daiktus

Pučiant stipriam vėjui ar pliaupiant lietui, pasirūpinkite, kad daiktai kieme ar terasoje būtų patikimai pritvirtinti arba perkelti į saugią vietą. „Swedbank“ draudimo bendrovė kasmet fiksuoja atvejus, kai stipraus vėjo nunešami daiktai suniokojami arba padaro žalos aplinkiniams pastatams, tvoroms ar kitam turtui. Artėjant audrai rekomenduojama lengvesnius daiktus pernešti į saugesnę vietą, o likusius baldus, batutus ir kitus daiktus atsakingai pritvirtinti.

• Rūpinkitės šalia namų esančių medžių būkle

Turtui žalos dažnai pridaro ir šalia namų augantys ir nuo stipraus vėjo lūžtantys medžiai ar jų šakos. Štai, pavyzdžiui, pernai per audrą ant namo užvirtęs medis pridarė nuostolių už beveik 20 tūkst. eurų. Taigi, tinkamai prižiūrėkite šalia augančius medžius – genėkite šakas, o kylant grėsmei aplinkiniams – apsvarstykite ir medžio pašalinimą.

• Apsaugokite elektros prietaisus nuo žaibo ar įtampos svyravimų                

Per pastarąją Joninių audrą žaibo iškrovos ir elektros įtampos svyravimų neatlaikė ir gyventojų buitinė technika: fiksuoti televizorių, virtuvės elektros prietaisų ir kitų įrenginių gedimai. Vienas paprasčiausių ir nieko nekainuojančių būdų, kaip išvengti tokių nuostolių – prietaisų išjungimas iš elektros lizdų dar prieš audrą. Taip pat patariama įsirengti viršįtampių apsaugas arba žaibolaidžius, kurie užtikrins, kad įrenginiai veiktų saugiai.

• Atostogų sezono pavojai

Atėjus vasarai, dažniau pasitaiko nuostolių, nutinkančių darbuojantis ar poilsiaujant lauke. Pavyzdžiui, pjaunant žolę žoliapjove ar krūmapjove, akmuo ar kitas daiktas išlekia ir išdaužia savininko ar net kaimyno namo langą. Šiuo laikotarpiu taip pat padaugėja žalų, padaromų šiltnamiams – juos dažnai apgadina stiprus vėjas, kruša ar užkritusios medžių šakos. Kepant maistą lauke, ant terasų pastatyti griliai kartais nuvirsta ir žarijos apgadina terasų dangą ar kitus daiktus. Taip pat dažniau nukenčia pavėsinės, lauko skėčiai bei kiti lauko baldai – juos gali apversti ar apgadinti stipresnis vėjas, o kartais ir neatsargus elgesys.

• Įvykus žalai – fiksuokite aplinkybes ir nesiimkite skubotų darbų

Anot L. Garbenčiaus, patyrus nuostolių svarbu juos užfiksuoti: nufotografuoti įvykio vietą, išsaugoti sugadintą turtą ir nepradėti remonto darbų, kol neįvertinta žala. „Atsitikus įvykiui, rekomenduojame imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų sumažinta papildoma žala turtui arba jos visai išvengiama. Jei turite galimybę – užfiksuokite priežastį, nufotografuokite, tačiau nepradėkite atstatymo darbų ir išsaugokite sugadintą turtą tam, kad būtų galima objektyviai nustatyti žalos dydį“, – rekomenduoja jis.

Ekspertas pastebi, kad gyventojai dažnai klaidingai mano, kad civilinės atsakomybės draudimas yra reikalingas tik tuomet, kai gyvenama daugiabutyje, kur už sienos gyvena kaimynai.

„Mūsų patirtis rodo, kad civilinės atsakomybės draudimas dažnai praverčia ir nuosavo namo gyventojams. Pavyzdžiui, per audrą į kaimynų kiemą vėjo nublokštas batutas gali pridaryti nemenkų nuostolių pastatui ar automobiliui, tad verta atsakingai apsvarstyti civilinės atsakomybės draudimo pasirinkimą bei draudimo sumas“, – pataria L. Garbenčius.