„Swedbank“ Baltijos šalyse atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nusprendę prisiimti finansinių įsipareigojimų visų trijų šalių gyventojai pagalvoja ir apie gyvybės draudimą. Šią priežastį įvardijo 47 proc. apklaustųjų, apsidraudusių gyvybės draudimu. Kaip antrą svarbiausią motyvą draustis lietuviai, latviai ir estai nurodo atsakomybę už savo šeimą (41 proc.). Šeimos pagausėjimas įvardijamas kaip trečias motyvuojantis faktorius.
„Pastebime, jog gyvybės draudimo paslauga gyventojai pradeda domėtis tada, kai šeima susilaukia vaikų, įsigyjamas pirmasis nuosavas būstas ar nusprendžiama turimą būstą pakeisti didesniu. Nors skolinantis būstui apsidrausti gyvybę nėra privalu, tačiau didžioji dauguma paskolos gavėjų, norėdami apsaugoti šeimą ir artimuosius nuo galimų iššūkių ateityje, pasirenka šią finansinės apsaugos priemonę“, – komentuoja „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius.
Tyrimo metu buvo klausiama ir gyventojų nuomonės, kodėl jie nėra apsidraudę gyvybės draudimu. Tokio sprendimo motyvus skirtingų Baltijos šalių gyventojai nurodo skirtingus.
Kaip pagrindinį motyvą, dėl kurio dar nesinaudoja gyvybės draudimo paslauga, lietuviai dažniausiai nurodė laiko trūkumą, kuris esą neleido pasirūpinti gyvybės draudimu (29 proc.). Estijoje ir Latvijoje taip atsakė atitinkamai 26 ir 23 procentai apklaustųjų.
Skirtingai nei lietuviai, latviai ir estai kaip dažniausią motyvą nurodė „nes niekada apie tai nepagalvojau“. Taip teigė 36 proc. apklaustų latvių ir 29 proc. estų. Taip atsakiusiųjų tarp lietuvių respondentų tebuvo 6 procentai.
Lietuviai taip pat dažniau nei latviai bei estai pripažino, kad jie draudimo paslaugai neturi pakankamai lėšų. Tą nurodė atitinkamai 25 proc. lietuvių, tuo tarpu kai pinigų trūkumas nuo sprendimo draustis sulaiko atitinkamai 12 proc. latvių bei 16 proc. estų.
Pasak „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininko, įdomu tai, jog pagrindinį motyvą, kodėl būtų verta draustis gyvybės draudimu, juo dar nesinaudojantys gyventojai nurodo tokį, kaip ir šią paslaugą įsigiję gyventojai. Tai siekis padėti išvengti šeimai ir artimiesiems iššūkių ateityje, kai prisiimami vieni ar kiti finansiniai įsipareigojimai.
„Šį motyvą nurodo visų trijų Baltijos šalių gyventojai, kurie dar nesinaudoja gyvybės draudimo paslauga. Akivaizdu, kad pradėję kurti savo gerovę gyventojai pagalvoja ir apie papildomus finansinius saugiklius, kurie leistų jaustis užtikrintai net ir nutikus pačioms nemaloniausioms gyvenimo situacijoms“, ‒ teigia M. Jusius.
„Swedbank Life Insurance“ SE trijose Baltijos šalyse iš viso apklausė 847 respondentų, tarp kurių buvo ir apsidraudę gyvybės draudimu, ir šia paslauga dar nesinaudojantys gyventojai.