Baltijos šalių ypatumai: lietuviai skolinasi namams, estai – automobiliams

Lietuvos gyventojai linkę daugiau skolintis namams, estai dažniau ima paskolą automobiliui, o Latvijos gyventojai daugiausiai skolinasi įvairioms smulkesnėms vartojimo reikmėms. Tokias Baltijos šalių gyventojų skolinimosi tendencijas atskleidžia „Swedbank“ suteikto vartojamojo finansavimo duomenys.

Lietuviai vis daugiau skolinasi namams

„Įvertinę pernai metais trijose Baltijos šalyse suteiktas vartojimo paskolas pagal jų paskirtį, matome įdomias tendencijas. Apie trečdalį viso Lietuvos gyventojų vartojimo finansavimo portfelio vertės sudaro paskola namams. Dažniausiai lietuviai ją renkasi nebrangiam nekilnojamam turtui įsigyti, namų remontui arba jų įsirengimui. Tuo tarpu beveik tokia pati portfelio vertės dalis Estijoje buvo skirta kitam tikslui – automobilio įsigijimui“, – finansavimo duomenis komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų paimtų vartojimo paskolų namams suma auga. Lyginant su 2015 m., pernai metais paskolų namams suma augo 70 proc. ir viršijo 28 mln. eurų.

Naujų paskolų išduota mažiau, vidutinės paskolos dydis – augo 

Bendra „Swedbank“ Lietuvos gyventojams suteiktų vartojimo paskolų vertė pernai siekė 98 mln. eurų. Palyginimui, 2015 m. ši suma sudarė 105 mln. eurų, o sandorių skaičius buvo beveik penktadaliu didesnis.

Tiesa, pastebima, kad gyventojai vartojimo reikmėms ir toliau skolinasi didesnes sumas. Vidutinė vartojimo paskolos suma praėjusiais metais išaugo 14 proc. ir pasiekė 3,4 tūkst. eurų (2015 m. buvo 3 tūkst. eurų).

Pasak J. Gumuliauskienės, kaip ir anksčiau, „Swedbank“ patenkina apie pusę vartojamojo finansavimo paraiškų. Remiantis Atsakingojo skolinimosi nuostatais, finansavimas negali būti suteiktas, jei gyventojo turimi finansiniai įsipareigojimai viršija 40 proc. mėnesio pajamų, klientas turi pradelstų mokėjimų už jau turimas paskolas, klientas reguliarias pajamas gauna trumpiau nei 4 mėnesius ir panašiai.

Internetu skolinasi vis daugiau

„Swedbank“ duomenys rodo, kad pastaruosius kelerius metų žymiai augo interneto banke pasirašomų vartojimo finansavimo sutarčių dalis. Per pastaruosius trejus metus jų skaičius padidėjo nuo 38 proc.  (2013 m.) iki 78 proc. (2016 m.). Vis dėl to, šiuo atžvilgiu nuo kitų Baltijos šalių Lietuva atsilieka: Estijoje ir Latvijoje internetu pasirašoma 90 proc. vartojimo finansavimo sutarčių.

„Vis daugiau gyventojų renkasi galimybę pasirašyti vartojimo finansavimo sutartį jiems patogiu metu, nevykstant į banką, o jeigu iškyla klausimų – naudojasi galimybe pasikonsultuoti su banko specialistu telefonu arba internetu“, – pastebi „Swedbank“ atstovė.

Tendencija, kad gyventojams vis rečiau prireikia gyvos konsultacijos banko padaliniuose ryškiau matyti Latvijoje ir Estijoje. Pernai šių šalių gyventojai sutarčių be gyvos konsultacijos su „Swedbank“ darbuotojais pasirašė atitinkamai 53 proc. ir 65 proc., Lietuvoje tokių sutarčių dalis siekė 22 proc.

„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė taip pat atkreipia dėmesį, kad interneto banke klientai patys gali tvarkytis ir keisti jau turimą pasirašytą vartojimo paskolos sutartį. Tokie pakeitimai, kaip aptarnaujanti sąskaita, įmokų mokėjimo diena, taip pat priešlaikiniai daliniai ar kredito grąžinimai gali būti atliekami savarankiškai interneto banke.