Bruto ir neto: ką kiekvienam reikėtų žinoti apie savo atlyginimą?

Įsivaizduokite situaciją: pamatote finansiškai patrauklų norimo darbo skelbimą, atvykstate į darbo pokalbį, įmonė jums išsyk pasiūlo darbo vietą, tačiau iš pokalbio išeinate nusivylę. Kodėl? Nes darbdavys nurodė  atlyginimą „ant popieriaus“, o jūs manėte, kad minimas atlyginimas yra atskaičius mokesčius. Atlyginimas prieš ir po mokesčių yra vadinami, atitinkamai, bruto ir neto darbo užmokesčiu. Šias sąvokas svarbu pažinti siekiant išvengti nemalonumų ir nusivylimų. 

Bruto ir neto – kas tai?

Sąvokos paprastai naudojamos apibrėžiant finansinius darbdavio ir pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo santykius. 

Bruto atlyginimas – tai atlyginimas prieš atskaitant visus nuo pajamų sumokamus mokesčius. Šnekamojoje kalboje bruto atlyginimas dar vadinamas atlyginimu „ant popieriaus“, nes tai yra darbo užmokestis, kurį matysite savo darbo sutartyje. Tačiau tai nėra atlygis, kuris pasieks jūsų banko sąskaitą. 

Neto darbo užmokestis yra atlyginimas atskaičius su pajamomis susijusius mokesčius. Dažnai neto atlyginimas yra vadinamas atlyginimu „į rankas“, nes tai yra suma, kurią darbdavys perveda į darbuotojo sąskaitą. 

Kaip bruto tampa neto?

Tarkime, kad darbo sutartyje nurodyta mėnesinio atlyginimo suma yra 2000 eurų. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir nustatytus mokesčių tarifus, kurį darbuotojas gautų į savo sąskaitą, būtų 1241,11 eurų. Kur keliauja kiti 758,89 euro?

Prieš darbo užmokesčiui pasiekiant darbuotojo sąskaitą yra sumokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM), sveikatos draudimas bei socialinis draudimas. Darbdavys už darbuotoją šiuos mokesčius sumoka Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“. 

Nors, priklausomai nuo pajamų dydžio ir pajamų pobūdžio, GPM procentas gali šiek tiek varijuoti, standartinis jo tarifas – 20 proc. nuo apmokestinamų pajamų (kai gautos asmens pajamos per metus neviršija 60 vidutinių darbo užmokesčių dydžio). 

Tačiau egzistuoja ir pajamų dalis, kuriai nėra taikomas pajamų mokestis. Tai – neapmokestinamų pajamų dydis (NPD). NPD priklauso nuo pajamų dydžio – esant didesnėms pajamoms, jis mažėja. Maksimalus mėnesio NPD šiuo metu yra 625 eurai, tačiau tokio dydžio NPD yra taikomas tik tuo atveju, jei mėnesinis uždarbis yra ne didesnis nei minimali mėnesinė alga. 

Dirbant pagal neterminuotą darbo sutartį, sveikatos draudimas sudaro 6,98 proc. nuo atlyginimo, o socialinis draudimas – 12,52 proc. Papildomai kaupiant pensijai antros pakopos pensijų fonduose prie šių mokesčių reikėtų pridėti dar 1,8 proc. arba 3 proc., priklausomai nuo pasirinkto kaupimo tarifo.

Savo bruto ir neto atlyginimą galite pasiskaičiuoti pasinaudoję atlyginimo skaičiuokle. 

Dirbant individualiai, pavyzdžiui, pagal individualios veiklos pažymą, sumokami mokesčiai skiriasi nuo darbo santykių atlyginimo. Daugiau apie individualiai veiklai taikomus mokesčius galite pasiskaityti čia. 

Kada atskirti sąvokas tampa labai svarbu

Atskirti bruto ir neto atlyginimą svarbu valdant savo finansus, renkantis naują darbą arba derantis dėl atlyginimo pakėlimo. Jau išsiaiškinome, kodėl uždarbis, kuris jus pasieks atskaičius mokesčius, bus pastebimai mažesnis, nei bruto atlyginimas. Svarbu prisiminti ir tai, kad atlyginimui didėjant, taikomas mažesnis NPD tarifas, tad sumokamų mokesčių dalis nuo atlyginimo padidėja.

Tad jei, pavyzdžiui, artėjant metų pabaigai ketinate pasikalbėti su darbdaviu dėl atlyginimo pakėlimo, būtina susiderinti, apie kokios – bruto ar neto – algos pakėlimą diskutuojate. Taip pat reikėtų įvertinti, kiek padidės jūsų neto darbo užmokestis, jei, pavyzdžiui, darbdavys sako, kad jūsų bruto atlygį gali padidinti 10 proc. Turint mintyje su atlyginimo augimu mažėjantį NPD bei kitus jau aptartus niuansus, toks bruto atlyginimo padidėjimas nebūtinai atitiks jūsų neto darbo užmokesčio dydžio lūkesčius.