Gera kredito istorija gali sutaupyti tūkstančius eurų

„Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimu, būsto paskolą imantis žmogus, turintis puikią savo kredito istoriją, gali sutaupyti iki 10 tūkst. eurų. Palyginimui, tokią sumą vidutinį atlyginimą gaunantis gyventojas uždirba per ilgiau nei metus.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, jei būsto paskola viršija vidutinės paskolos sumą (55 tūkst. eurų), gera kredito istorija atneš dar daugiau naudos. Todėl į jos gerinimą ir palaikymą rekomenduojama žiūrėti atsakingai.

„Daugeliui žmonių, dėl įvairių priežasčių turinčių ne patį geriausią kredito reitingą, nusvyra rankos: vis vien esu prastai vertinamas kredito įstaigose, kam dar stengtis laiku mokėti įmokas. Tačiau šie gyventojai pradėję laiku mokėti visas įmokas ilgainiui pagerins savo kredito istoriją ir galų gale dėl to sutaupys“, – sako J. Cvilikienė.  

Kad finansinė drausmė ilgainiui atsiperka, finansų ekspertė iliustruoja ir kitais skaičiais. Skolinantis automobiliui 5 tūkst. eurų, gera kredito istorija sutaupo 500, o išsimokėtinai perkant 10 tūkst. eurų vertės automobilį – iki 1,7 tūkst. eurų.

Anot „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, priklausomai nuo kliento rizikingumo, vertinamo pagal kredito istoriją ir bankų turimus duomenis, ja besirūpinantis gyventojas gali sutaupyti iki ketvirtadalio palūkanų įmokų sumos.

Kredito biuro „Creditinfo“ vadovas Andrius Bogdanovičius teigė, kad žmonės vis labiau atsižvelgia į šias galimybes, tačiau daugelis jomis susirūpina per vėlai. „Visuomenėje auga suvokimas, kad gera kredito istorija sukuria sąlygas palankesniam finansavimui. Gyventojai ima domėtis, kaip ją išlaikyti tvarkingą arba pataisyti, bet tai dažniausiai daro tik susiruošę imti paskolą. Patarčiau susirūpinti anksčiau ir prieš skolinantis atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių dalykų. Jie padės sutaupyti tūkstančius eurų“, – komentuoja „Creditinfo“ vadovas.

Domėkitės. Jei žmogus tiksliai nežino, kokia reali jo finansinė situacija, sunku ką nors pakeisti. Todėl rekomenduojama susipažinti su savo kredito istorijos ataskaita, kuri kartą per metus nemokamai pateikiama savitarnos sistemoje „Mano Creditinfo“. Tyrimas rodo, kad 76 proc. vartotojų pradeda domėtis savo kredito istorija tik po to, kai bankai, lizingo, vartojimo kredito ar telekomunikacijų įmonės atmeta paraišką gauti kreditą ar pirkti išsimokėtinai.

Skolinkitės saikingai ir pamatuotai. Lietuvos bankas siūlo vadovautis 40 procentų taisykle. Pagal ją skolindamiesi turite paskaičiuoti, kad per mėnesį paskolų grąžinimo ir palūkanų įmokoms išleistumėte ne daugiau kaip 40 proc. nuolatinių pajamų. „Swedbank“ Finansų instituto rekomendacija – šią dalį dar mažinti iki 30 procentų. Jei kredito istorija yra įtempta dėl pernelyg didelių turimų finansinių įsipareigojimų arba pernelyg dažno skolinimosi, laikas pagalvoti apie mažesnį kredito apetitą.

Nedenkite vienų įsipareigojimų kitais. Jei matote, kad negalite grąžinti paskolos ar vėluosite tai padaryti, tarkitės su banku ar kitu kreditoriumi dėl paskolos atidėjimo ar kitų mokumą palengvinančių sprendimų, tačiau neimkite naujo kredito ankstesnio įmokoms padengti. Tam galioja viena išimtis – kai finansų įstaiga pasiūlo refinansuoti turimus kreditus palankesnėmis sąlygomis. 

Nesiskolinkite pradiniam paskolos įnašui. Bankai neveltui reikalauja, kad besiskolinantieji būstui turėtų 15 proc. jo vertės pradinį įnašą. Jei jį mėginsite skolintis iš kito banko ar kredito įstaigos, ne tik pabloginsite savo kredito istoriją, bet ir užsikrausite pernelyg didelę finansinę naštą.

Padenkite turimus pradelstus mokėjimus (jei tokių yra). Įrašą apie pradelstą mokėjimą savo kredito istorijoje turi 240 tūkst. gyventojų. Iš jų net 27 tūkst. vėluoja sumokėti sumas iki 10 eurų. Kuo anksčiau juos padengsite, tuo greičiau pradės taisytis jūsų kredito istorija.

„Pradėję gerinti savo kredito istoriją ne tik paruošite gerą dirvą būsimai būsto paskolai ar naujo automobilio lizingui, bet ir įgysite ilgam išliksiančius įpročius laiku mokėti įmokas“, – priduria „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.

Valstybinės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, pernai Lietuvoje buvo įsigyta daugiau kaip 33 tūkst. butų. „Regitros“ skaičiavimais, šalyje registruota daugiau kaip 19 tūkst. naujų automobilių.