Į ką pinigų pritrūkę lietuviai kreipiasi pirmiausiai?

Prireikus lėšų beveik pusė lietuvių (44 proc.) pirmiausia apsvarstytų galimybę skolintis iš savo pagrindinio banko, artimųjų finansinę pagalbą pasitelktų kas trečias. Kaip rodo praktika, iš artimųjų dažniau skolinamasi tuomet, kai reikalinga mažesnė suma iki 300 eurų. Tuo metu didesnes sumas vartojimui ar brangesniems pirkiniams dažniau skolinamės iš finansinių institucijų. 

Nors kredito kortelė gali būti viena iš išeičių netikėtai prisireikus smulkesnių sumų, jos galimybes esame linkę išnaudoti gerokai mažiau, palyginti su kitų Vakarų Europos ar Skandinavijos šalių gyventojais. Pasaulio banko duomenimis, tokiose šalyse, kaip Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos ar Norvegija, kredito korteles turi 65–70 proc. gyventojų.

Gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2020 lapkritį atliko bendrovė „PHD Lietuva“. Tyrimo metu apklausti 800 gyventojų, reprezentuojančių 18–50 metų auditorijos nuomonę.