Beveik du trečdaliai lietuvių netaupo reguliariai, o dažniausia to priežastimi nurodo finansų trūkumą. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų paprastai išleidžia visą savo atlyginimą ir laukia kito. Ar įmanoma išeiti iš šio uždaro rato? Kas į jį mus uždaro – mūsų pajamos ar mūsų įpročiai?
Pradėkime nuo to, kad gyvenimas nuo algos iki algos būdingas ne tik žmonėms, kurie gauna mažas pajamas. Į šį uždarą ratą gali patekti ir gan solidų atlyginimą gaunantys žmonės. Tai reiškia, kad neretai ši situacija yra sukeliama mūsų finansinių įpročių, o ne objektyvaus mūsų pajamų dydžio. Tačiau net ir gaudami mažas pajamas turime galimybių pagerinti savo finansinius įgūdžius ar surasti kitų sprendimų, kurie padėtų pagerinti padėtį.
Tam, kad galėtumėte geriau valdyti savo finansus, surasti galimybių sumažinti išlaidas, o taip – ir įtampą mėnesio pabaigoje, laukiant kito atlyginimo, turėtumėte įsivertinti, kam ir kiek pinigų išleidžiate.
Jei nevedate savo biudžeto, greičiausiai gan tiksliai žinote, kiek išleidžiate, pavyzdžiui, mokesčiams už komunalines paslaugas, būsto nuomai, tačiau siekiant suvaldyti savo biudžetą svarbios visos, ne tik didžiausios išlaidos. Peržiūrint biudžetą gali paaiškėti, kad jūsų pomėgis kasryt nusipirkti kavos išsinešti ar žalingas įprotis pareikalauja pusės ir daugiau jūsų komunalinių paslaugų biudžeto.
Peržiūrėdami savo išlaidas, turėtumėte įvertinti kiekvieną išlaidų eilutę. Tikėtina, kad ši procedūra atvers jums akis ir padės suprasti, kokias išlaidas galite sumažinti vardan savo pačių komforto ir didesnio sąskaitos likučio mėnesio gale.
Čia galite rasti šeimos biudžeto pavyzdį, o čia – mėnesio biudžeto lentelę.
Kai turime sunkumų valdant finansus, didžiausią įtampą kelia situacijos, kai jų nepakanka būtiniausioms išlaidoms. Nenusipirkę norimo daikto mėnesio pabaigoje veikiausiai šiek tiek nuliūsime, tačiau jei mėnesiui atėjus į pabaigą būsime nesumokėję už komunalines paslaugas, ko gero, jausimės daug blogiau.
Todėl kitas žingsnis peržiūrėjus išlaidas – susidėlioti prioritetus. Svarbiausios jūsų mėnesio išlaidos turėtų būti šios:
Kai jau žinote, kiek pajamų turite skirti šiems svarbiausiems dalykams, galite nusimatyti, kiek per mėnesį galite atsidėti taupymui bei išleisti savo malonumui. Santaupos tikrai suteiks stabilumo ir saugumo, jos ypač pagelbės tais atvejais, kai staiga sumažėja pajamos arba padidėja išlaidos. Reikėtų būti sukaupus 3–6 mėn. asmeninių ar šeimos išlaidų dydžio sumą, o taupyti patartina kas mėnesį atsidedant 10–20 proc. pajamų.
Beje, čia labai svarbu atskirti savo poreikius nuo norų. Kartais mums atrodo, kad mūsų pajamos yra per mažos visiems mūsų poreikiams, tačiau dalis tų poreikių visuomet yra tiesiog mūsų norai, į kuriuos turėtume pažiūrėti griežčiau, racionaliau, kai kuriems – taupyti, o ne norėti turėti čia ir dabar.
Nauja finansinė realybė, kuri galiausiai taps jūsų įpročiu ir keliu į tvarią finansinę elgseną, pradžioje gali būti kiek sudėtinga. Todėl čia pravartu pasitelkti įvairiausias gudrybes, kurios padės lengviau keisti įpročius.
Viena tokių – automatizuotas taupymas. Pasirinkę tokį finansinį instrumentą, kaip e. taupykė, galėsite be didesnių nepatogumų pamažu sukaupti finansinį rezervą, susitaupyti didesniam pirkiniui.
Automatizuodami savo taupymą galite nustatyti, kad tam tikra suma jūsų pajamų kas mėnesį keliautų į taupyklės sąskaitą, taip pat galite pasirinkti mokėjimų apvalinimą – kas kartą jums atsiskaičius kortele keli ar keliasdešimt centų iki apvalios sumos nukeliaus į jūsų taupyklę.
Jei įsivertinus savo pajamas ir išlaidas paaiškėjo, kad „laisvų pinigų“ neatsiranda, nes visos jūsų pajamos keliauja būtinosioms išlaidoms, o susimažinti jų nelabai yra kur, derėtų pagalvoti apie tai, kaip pasididinti pajamas.
Pirmiausia įvertinkite, ar pagal savo specialybę negalėtumėte susirasti geriau apmokamo darbo arba pasiteirauti darbdavio dėl atlyginimo pakėlimo. Galbūt pastaruoju metu kėlėte kvalifikaciją, tačiau tai visai neatsispindi jūsų algalapyje.
Jei šių galimybių neturite, pagalvokite apie galimybę susirasti papildomą darbą. Galbūt galite dirbti laisvai samdomą darbą pagal savo specialybę, o gal – įsidarbinti pavežėju, maisto išvežiotoju, aukle, gyvūnėlių prižiūrėtoju arba įdarbinti savo hobį?
Papildomos pajamos tikrai padės susireguliuoti finansus, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje turėtumėte pagalvoti apie profesinį tobulėjimą bei karjeros galimybes.
Na, ir galiausiai. Suimkite save į rankas, tačiau nebūkite sau per griežti: finansinių įpročių pokyčiai reikalauja laiko ir kantrybės, visai kaip bandymas keisti mitybos įpročius. Tačiau kai pavyksta tai padaryti, rezultatas būna išties džiuginantis.