Nemalonios staigmenos: kokie pavojai sveikatai gali kilti per šalčius

Ar pūgos, snygis ir apsinuodijimas maistu turi ką nors bendro? Atsakymas yra „taip“. Žiema atneša ne tik žiemos linksmybių, bet ir nemalonių staigmenų sveikatai, kurioms reikėtų pasiruošti iš anksto. Kokie pavojai sveikatai gali kilti per pūgą ir stiprų šaltį?

Traumos

Vienas dažniausių sveikatos sutrikimų, atmetus sezonui ganėtinai būdingas peršalimo ligas, žiemą yra traumos. „Swedbank“ draudimo duomenys rodo, kad vidutinė rizikinio gyvybės draudimo, išmokamo patyrus traumą, suma 2020 m. siekė apie 320–350 eurų.

Esant ekstremalioms oro sąlygoms, pavyzdžiui, lijundrai, geriausia, jei įmanoma, likti patalpose. Tačiau jei tokios galimybės nėra, svarbu pasirūpinti tinkama orui apranga ir avalyne, su savimi turėti įkrautą mobilųjį telefoną, kad prireikus būtų galima išsikviesti pagalbą.

Apsinuodijimas maistu

Po snygio ar lijundros ilgesniam laikui dingusi elektra gali turėti įtakos maisto produktų galiojimo laikui, net jei jie nuolat laikomi šaldytuve ar šaldiklyje. Tokiems temperatūros pokyčiams ypač jautrūs mėsos ir pieno produktai.

Apsinuodijimas anglies monoksidu

Tai – nuodingos dujos, kurios sveikatai yra pavojingos net ir nedidelėmis dozėmis per trumpą laiką. Todėl valydami sniegą nuo automobilio įsitikinkite, kad jo nėra automobilio išmetamajame vamzdyje.

Širdies problemos

Gausaus snygio metu sniego sluoksnis gali išaugti net iki keliolikos ar keliasdešimties centimetrų aukščio. Tačiau braidymas po sniegą arba jo kasimas gali pavojingai padidinti širdies ritmą. Mankšta ir buvimas gryname ore – visada naudingi sveikatai, tačiau nepersistenkite, jei turite širdies ritmo sutrikimų, aukštą kraujospūdį ar kitų problemų. 

Raumenų skausmai

Dėl pasikartojančių judesių valant sniegą ar siekiant išlaikyti pusiausvyrą ant nelygių ir slidžių šaligatvių gali atsirasti raumenų skausmai įvairiose srityse. Pavyzdžiui, nugaros, kaklo ir pečių. Todėl namuose pravartu turėti gelį ar vaistų, kurie palengvintų raumenų įtampos sukeltus skausmus.

Nušalimas

Vėjo ir didelio šalčio poveikis gali sukelti hipotermiją ar net nušalimus. Nušalimai dažniausiai pasireiškia tose kūno dalyse, kurios turi kontaktą su šalčiu, pavyzdžiui, veidas ir ausys, taip pat rankų ir kojų pirštai. Veikiama šalčio, ši sritis išblykšta, žmogus jaučia deginimą arba skausmą, kartais – tirpimą ir dilgčiojimą. Jei esant pirmiesiems hipotermijos požymiams pakanka patekti į šiltą patalpą, kad atsikratytumėte nemalonių pojūčių, tai ilgalaikis šalčio poveikis gali sukelti daug rimtesnę žalą. Todėl einant į lauką svarbu apsirengti pagal oro sąlygas ir neignoruoti pirmųjų hipotermijos požymių.