Nerimas dėl pinigų – kada reikėtų sau padėti

2022-11-17

Kiekvienas iš mūsų kartais nerimauja dėl pinigų – jų trūkumo ar nežinios, kaip elgtis su santaupomis. Ši būsena ypač aktuali šiandien. Šildymo sezono pradžia ir išaugusios energijos kainos privers daugiau nei įprastai ištuštinti pinigines, o dėl infliacijos nukritusi pinigų vertė kelia klausimų, kaip ir kur santaupas investuoti, kad infliacijos poveikis būtų sušvelnintas. Šįmet Amerikos psichologų asociacijos atliktos apklausos duomenimis, 87 proc. respondentų infliaciją nurodė kaip didelio streso šaltinį.

Tam tikrais atvejais jaudintis dėl pinigų yra normalu, tačiau jei tokia būsena tęsiasi ilgą laiką, ji gali būti finansinio nerimo, darančio poveikį mūsų psichinei ir fizinei sveikatai, ženklas. Kokie yra finansinio nerimo požymiai ir kaip jį sumažinti?

Kas signalizuoja finansinį nerimą

Finansinis nerimas – tai nuolatinis nerimas, baimė ar neužtikrintumas dėl pinigų. Pagrindinis jo požymis – vengimas. Pavyzdžiui, nedrįstate atsidaryti už komunalines paslaugas gautos sąskaitos. Gyvenimas finansinio neapibrėžtumo metu, kai neaišku, kokio dydžio sąskaitų sulauksite ateityje, nerimą dar labiau padidina.

Vertėtų susirūpinti ir tais atvejais, jei asmeninio biudžeto atžvilgiu esate visiškai nelankstus. Pavyzdžiui, bet koks neplanuotas pirkinys jus išmuša iš vėžių.

Taip pat tada, kai patiriate sunkumų įsigydami net smulkius pirkinius. Tarkime, parduotuvėje ilgai lyginate visas duonos kainas, bet vis tiek neišsirenkate nei vieno produkto.

Finansinio pobūdžio nerimas gali pasireikšti ir fiziologiniais požymiais. Pavyzdžiui, perskaičius naujienas apie kainų augimą imate jausti kūne įtampą, pradeda skaudėti galvą ar skrandį, o naktį kankina nemiga, nes galvojate apie savo banko sąskaitos likutį.

Psichikos sveikatos problemų rizika

Perdėtas rūpinimasis dėl pinigų gali sukelti nemigą, o blogiausiu atveju – psichikos sveikatos sutrikimus ir depresiją. Tai turi įtakos ir žmogaus savivertei, gali paveikti draugystę, nes pradedama nuolat lygintis su kitais žmonėmis ir jų finansinėmis galimybėmis.

Gėda ir socialinė izoliacija – dažni finansinio nerimo palydovai. Mūsų visuomenėje pinigų tema dažnai dar vis laikoma tabu, todėl nesame linkę rūpesčiais pasidalinti su artimaisiais, draugais. Bijodami parodyti, kaip smarkiai pinigai veikia jų gyvenimą, žmonės renkasi apriboti socialinį kontaktą.

Kaip pagerinti santykį su pinigais

Jei pateiktuose pavyzdžiuose atpažįstate save, galite imtis tam tikrų veiksmų, kurie padės nerimą sumažinti.

Pradėkite nuo asmeninio biudžeto sudarymo. Pavyzdžiui, kartą per savaitę skirkite 15 min. ateinančios savaitės biudžeto peržiūrai. Fiksuokite, kam išleidžiate pinigus, kurios išlaidos būtinos, o kokią jų dalį galėtumėte skirti taupymui. Taip išmoksite asmeninių finansų valdymo ir jausitės ramiau.

Susitvarkyti su nerimu dėl pinigų gali padėti ir finansinis rezervas. Rekomenduojama sukaupti maždaug 3–6 mėn. išlaidų dydžio sumą – ji užtikrins finansinį stabilumą staigiai sumažėjus pajamoms arba atsiradus neplanuotoms didelėms išlaidoms.

Taip pat verta pabandyti pakeisti požiūrį į tam tikras situacijas. Pavyzdžiui, apie gautą sąskaitą galvokite ne kaip apie prievolę, o kaip apie padėką, nes su pinigais nuveikėte kažką naudingo.

Jei gyvenate itin taupiai, vertinkite tai ne kaip savo trūkumą ar ribotas galimybes, o kaip tvarų gyvenimo būdą – pirkdami mažiau daiktų prisidedate prie aplinkos tausojimo.

Artimųjų parama taip pat gali padėti sumažinti finansinius rūpesčius. Jei esate parduotuvėje ir norite įsigyti neplanuotą pirkinį vadovaudamiesi emocijomis, paskambinkite draugui, kuris jums gali padėti racionaliai išspręsti situaciją ir patarti.

Apsipirkinėdami internetu palikite daiktą prekių krepšelyje bent 24 valandoms, skirdami laiko apsvarstyti, ar jis tikrai reikalingas.

Socialiniai tinklai šiandien užima daug mūsų dėmesio, todėl rekomenduojama reguliariai užsiimti jų higiena. Jei jaučiate didelį finansinį nerimą, vertėtų atsisakyti vartojimą ir pirkimą skatinančių profilių arba mobiliųjų programėlių. Pavyzdžiui, maisto užsakymo ar pavėžėjimo platformų.

Nemokamų pramogų idėjos

Lankykitės bibliotekoje – skaitykite norimas knygas vietoje arba pasiskolinkite jas į namus. Bibliotekos turi ir didelę periodinių leidinių bazę.

Nemokami renginiai – internete rasite daug įvairių nemokamų renginių: nuo parodų iki koncertų ar diskusijų. Be to, kiekvieno mėnesio sekmadienį dalį šalies muziejų ir galerijų galima lankyti nemokamai. Jų sąrašą rasite čia.

Pasivaikščiojimai – fizinis aktyvumas sumažina nerimą ir nieko nekainuoja. Visoje Lietuvoje galima rasti daugybę pažintinių takų maršrutų, o kartais ir miesto teritorijoje, tokiu atveju automobilis ar viešasis transportas nebūtinas. Jei mieliau renkatės pasivaikščiojimus mieste, internete galite rasti ir nemokamų ekskursijų.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.