„Swedbank“ ataskaita apie gyventojų finansinę sveikatą Baltijos šalyse ir Švedijoje

2023 m. kovo 14 d. „Swedbank“ pristatė Finansinės sveikatos indeksą. Šios priemonės tikslas – pamatuoti Švedijos ir Baltijos šalių visuomenės finansinius gebėjimus ir žinias apie kasdienius finansus, santaupas, paskolas bei finansinį saugumą, ir kartu – didinti visuomenės sąmoningumą, kad ateities kartos būtų labiau finansiškai išsilavinusios ir jų finansinė sveikata būtų geresnė. Pasitelkdami šį skaidrų indeksą, mes nuolat stebėsime mūsų visuomenės elgesį ir finansinę sveikatą. Indeksas bus kasmet apskaičiuojamas ir skelbiamas.

Finansinė sveikata – tai pagrindinis matas, kuriuo įvertinama mūsų asmeninė finansinė padėtis, apimanti mūsų kasdienę ekonomiką, santaupas, skolas ir asmeninį saugumą. Mūsų finansinė sveikata lemia, kiek esame pajėgūs vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus ir įgyvendinti ilgalaikius finansinius tikslus bei norus. Ji taip pat turi įtakos mūsų galimybėms išspręsti netikėtas ar negatyvias situacijas ir mūsų užtikrintumui dėl savo dabartinės ir būsimos ateityje finansinės padėties. Jungtinės Tautos finansinę sveikatą apibrėžia kaip finansinį saugumą, finansų kontrolę, atsparumą ir finansinę pasirinkimo laisvę.

„Swedbank“ pristatytas Finansinės sveikatos indeksas sudarytas remiantis 2023 m. sausį „Kantar Sifo“ atlikta 4 000 asmenų iš Švedijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos, kurių amžius 18–75 m., apklausa. Indeksas matuoja du pagrindinius rodiklius: finansines žinias ir finansines galimybes. Finansinės žinios matuojamos remiantis penkiais pasauliniu mastu standartizuotais finansinio raštingumo klausimynais, parengtais Pasaulinio finansinio raštingumo kompetencijos centro, bendradarbiaujant su „Standard & Poor“, „World Bank McGraw Hill Financial“ ir „Gallup“. Indeksas apima balus nuo 0 iki 100 ir skiria šiuos lygmenis:

• 0–39 pažeidžiama finansinė sveikata
• 40–59 nestabili finansinė sveikata
• 60–79 gera finansinė sveikata
• 80–100 stipri finansinė sveikata

Jei indeksas sudaro 60 ar daugiau balų, jis rodo gerą arba stiprią finansinę padėtį, kai asmuo turi asmeninių lėšų perteklių, rezervą nenumatytoms išlaidoms, gerą draudimo apsaugą, kontroliuojamą skolų lygį ir ilgalaikių santaupų. Tai taip pat reiškia, kad asmuo turi žinių, reikalingų asmeniniams finansams valdyti ir išmintingiems sprendimams priimti.

Aptarkime išsamiau pagrindinius dalykus, kuriuos atskleidė apklausa, atlikta rengiant „Swedbank“ finansinės sveikatos indeksą visose mūsų namų rinkose – Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Švedijoje.

Estija

Apskritai galima teigti, kad Estijos gyventojų finansinė sveikata yra gana prasta. Didelė dalis gyventojų nėra sukaupę pakankamai santaupų, nėra apsaugoję savęs ir savo šeimos įvykus netikėtiems įvykiams, jų pajamos dažnai yra mažesnės už išlaidas, be to, šie asmenys jaučiasi finansiškai nesaugūs.

Pagrindinės finansinės sveikatos problemos Estijoje yra finansinio „apsauginio tinklo“ neturėjimas, santaupų trūkumas ir netikrumas dėl išėjimo į pensiją. Ketvirtadalis estų neturi visiškai jokio finansinio „apsauginio tinklo“. Tai reiškia, kad jie nėra pasiruošę nenumatytoms situacijoms, pavyzdžiui, neturi draudimo. Tokia pati gyventojų dalis neturi santaupų rezervo. Tik 29 proc. gyventojų turi santaupų, kurių suma ne mažesnė kaip trijų mėnesių namų ūkio pajamos.  Be to, žmonės pesimistiškai žiūri į ateitį: daugiau nei 40 proc. gyventojų nežino, ar jų santaupų pakaks išlaikyti norimą gyvenimo kokybę išėjus į pensiją.

Estijoje nenustatyta didelių finansinės sveikatos skirtumų tarp skirtingų amžiaus grupių asmenų, nors 18–29 ir 50–59 metų amžiaus žmonės yra šiek tiek labiau pažeidžiami. Tačiau esama didesnių skirtumų tarp skirtingų lyčių asmenų grupių. Vyrų finansinė sveikata yra gerokai geresnė nei moterų (vertinant ir finansines žinias, ir finansines galimybes), vyrai taip pat optimistiškiau vertina savo finansinę padėtį ateityje. 44 proc. Estijos pensininkų patenka į pažeidžiamos finansinės sveikatos grupę ir tik trečdalis turi santaupų.

Estijos gyventojų finansinės žinios yra geresnės nei jų finansinės galimybės. Moterų finansinis raštingumas yra šiek tiek žemesnis nei vyrų. Šiuo atžvilgiu situacija panaši visose šalyse, kur buvo atliekama apklausa. Daugiausia finansinių žinių turi 30–39 metų amžiaus asmenys, o mažiausiai – 18–29 metų grupė.

Apklausa atskleidė, kad estams būdingas didelis netikrumas dėl jų finansinės padėties. Tik 20 proc. mano, kad jų finansinė situacija yra saugi, o 40 proc. teigia, kad jaučiasi finansiškai nesaugūs. Beveik pusė gyventojų jaučiasi finansiškai priklausomi nuo savo artimųjų ir pašalpų. Tiek pat gyventojų nemano, kad jų santaupos suteikia jiems pakankamą laisvę dabar ir ateityje daryti tai, ką nori. Be to, penktadalis žmonių jaučiasi nekontroliuojantys savo finansinės padėties.

Latvija

Latvijos gyventojų finansinė sveikata įvertinta kaip gana silpna, o Finansinės sveikatos indeksas lygus 44 procentams. Žemą indeksą daugiausia lėmė visuomenės finansinės galimybės, kurios yra išties mažos (43 proc.), o finansinės žinios buvo įvertintos šiek tiek geriau (52 proc.).

Beveik pusės Latvijos gyventojų asmeninė finansinė padėtis yra pažeidžiama. Tai reiškia, kad jų finansinė sveikata tėra 0–39 proc. lygmens. Į šią grupę patenka 43 proc. gyventojų, pripažįstantys, kad jiems sunku padengti kasdienes išlaidas, nėra galimybės sutaupyti ir apsaugoti savo šeimos finansus. Trečdalio Latvijos gyventojų (31 proc.) finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė, bet vis dėlto įtempta. Tik 18 proc. Latvijos gyventojų finansinė sveikata yra gera, o stipria finansine sveikata gali pasigirti tik 8 proc. gyventojų. Apskritai dviejų trečdalių (74 proc.) Latvijos gyventojų asmeniniai finansai yra prastai apsaugoti ir tai gali sukelti įvairių sunkumų bei nerimo priimant finansinius sprendimus.

Paaiškėjo, kad didžiausia Latvijos gyventojų finansinės sveikatos problema, palyginti su Estijos ir Lietuvos atstovais, yra finansinio saugumo santaupų trūkumas. Santaupų rezervą, atitinkantį bent trijų mėnesių pajamų dydį, Latvijoje turi gerokai mažesnė visuomenės dalis. Latvijoje 19 proc. gyventojų turi padorią „finansinę pagalvę“, Estijoje ir Lietuvoje – atitinkamai 35 ir 29 proc. gyventojų.

Lietuva

Lietuvos gyventojų finansinė sveikata įvertinta kaip vidutinė ir geriausia iš visų Baltijos šalių. Lietuvos gyventojų Finansinės sveikatos indeksas yra 51 proc., plg. Estijos – 50 proc., Latvijos – 44 procentai.

Ir nors lietuvių finansinis raštingumas yra geras (55 proc.), žemą indeksą lėmė visuomenės prastos finansinės galimybės. 31 proc. Lietuvos gyventojų yra finansiškai pažeidžiami, 28 proc. – finansiškai nestabilūs, 28 proc. gali džiaugtis gera finansine sveikata ir tik 12 proc. lietuvių jaučiasi finansiškai stiprūs.

Finansinės sveikatos indeksas rodo aiškią sąsają tarp gyventojų pajamų lygio ir finansinių žinių bei finansinių galimybių. Finansinė sveikata žymiai gerėja su amžiumi, kai žmonės įgyja daugiau žinių bei patirties ir laikui bėgant gali užsitikrinti didesnį finansinį saugumą. Apklausos rezultatai atskleidė dar vieną jautrią mūsų visuomenės problemą – ir finansinėmis žiniomis, ir finansinėmis galimybėmis vyrai lenkia moteris.

Vienas didžiausių Lietuvos gyventojų iššūkių, su kuriuo jie susiduria, siekdami geresnės finansinės sveikatos, – tai gebėjimas tvarkytis su nenumatytomis finansinėmis situacijomis, tokiomis kaip nelaimingi atsitikimai ar pajamų netekimas, pasitelkiant sukauptą finansinį rezervą ir naudojantis draudimo paslaugomis.

Švedija

Švedijos gyventojų finansinė sveikata yra gera. 76 proc. gyventojų finansinė sveikata yra gera arba stipri, 16 proc. – nestabili, o 8 proc. gyventojų finansinė sveikata yra pažeidžiama. Finansinės galimybės, tokios kaip pajėgumas mokėti paskolas ir atidėti lėšas santaupoms, yra didesnės nei finansinės žinios. Bendras Švedijos gyventojų Finansinės sveikatos indeksas yra 72 procentai.

Švedijoje geriausia finansinė sveikata yra vyrų, pagyvenusių žmonių ir verslo atstovų, o silpniausia finansinė sveikata būdinga moterims, jaunimui ir darbo neturintiems asmenims.

Švedijos moterys turi mažiau žinių apie asmeninius finansus nei vyrai, o kadangi žinios yra svarbios norint priimti gerus sprendimus, susijusius su asmeniniais finansais, rezultatas – prastesnė finansinė sveikata. Be to, moterys jaučia didesnį nerimą, kai galvoja apie asmeninius finansus. Moterys rečiau teigia, kad jų ekonominė padėtis suteikia joms laisvę gyventi taip, kaip jos nori. Ir daug daugiau moterų nei vyrų nurodo nesijaučiančios saugios tvarkydamos savo asmeninius finansus savo nuožiūra.

Švedijoje finansinė sveikata gerėja vyresnėse amžiaus grupėse. Nors pajamos sumažėja, pavyzdžiui, asmuo išeina į pensiją, vyresnių gyventojų finansinė sveikata yra geriausia.

Čia galite rasti „Swedbank“ finansinės sveikatos indekso ataskaitas apie mūsų namų rinkas: