„Swedbank“: birželis parodė, kad gyventojų išlaidos laisvalaikiui ir atostogoms išaugo 10 proc.

Gyventojų išlaidos viešbučiuose ir maitinimo įstaigose pirmąjį šių metų vasaros mėnesį buvo vidutiniškai dešimtadaliu didesnės nei praėjusiais metais, rodo „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys. Labiausiai išlaidauti linkę jaunesnio amžiaus gyventojai, kurių mėnesio išlaidos restoranuose ir kavinėse dažnai viršija 100 eurų. Jie taip pat yra ir dažnesni viešbučių svečiai.

Remiantis „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenimis, birželį už paslaugas apgyvenimo įstaigose atsiskaitė kas penktas 25–35 m. amžiaus gyventojas. Bendrai vieno atsiskaitymo suma viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo vietose birželį išaugo maždaug 10 proc., palyginus su praėjusių metų birželiu, ir sudarė apie 96 eurus.

Tuo metu gyventojų išlaidos restoranuose ir kitose maitinimo vietose birželį sudarė vidutiniškai 77 eurus ir buvo apie 12 proc. didesnės nei prieš metus.

„Gyventojų atlyginimai, kaip rodo banko duomenys, vis dar auga kiek didesne nei 8 proc. sparta, todėl kartu auga jų galimybės leisti pinigus ne pirmo būtinumo reikmėms. Vis dėlto, paslaugų infliacija išlieka irgi gana aukšta. Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys, per metus kainos maitinimo vietose augo daugiau nei 6 proc.“, – komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.

Anot jos, išliekant gana sparčiam atlyginimų augimui, kainų didėjimas paslaugų sektoriuje yra normalus reiškinys, kadangi didelę paslaugos kainos dalį sudaro darbuotojams mokami atlyginimai.

Jaunimo išlaidos restoranuose – daugiau nei 100 eurų

Itin dideli išlaidų skirtumai matomi žvelgiant į skirtingas amžiaus grupes. Pavyzdžiui, jaunų, 18–35 m. amžiaus gyventojų mėnesio išlaidos maitinimo įstaigose birželį siekė daugiau nei 100 eurų. Tuo metu vyresni, 51–64 m. amžiaus gyventojai per mėnesį restoranuose išleido vidutiniškai 29 eurus.

Skyrėsi ir jų apsilankymų šiose įstaigose dažnis – vyresni gyventojai į kavines ir restoranus užsuko vos 1–2 kartus per mėnesį, tuo metu jaunesni – bent 9 kartus.

„Tokios tendencijos nėra netikėtos, kadangi turime skirtingus įpročius, skirtingas gyvenamąsias vietas. Santykinai daugiau jaunų gyventojų gyvena ir dirba miestuose, kur galimybės lankytis maitinimosi įstaigose yra didesnės. Turime ir skirtingus įpročius, ir nemenkus atlyginimų skirtumus tarp šių grupių. Pavyzdžiui, kaip rodo banko duomenys, 51 proc. jaunų 25–35 metų gyventojų Lietuvoje uždirba daugiau nei vidutinį atlyginimą. Tuo metu 51–64 metų amžiaus grupėje tokių gyventojų yra 35 proc.“, – sako „Swedbank“ ekonomistė.

Skaičiuojama, kad vieno apsilankymo kavinėje metu, gyventojai Lietuvoje išleido beveik 14 eurų, tuo metu užsienyje – 20 eurų. Bendra išleista suma kavinėse tiek Lietuvoje, tiek užsienyje šiemet išaugo apie 10 proc. Tiesa, išlaidos užsienyje sudarė kiek mažiau nei penktadalį nuo visų išlaidų kavinėse birželio mėnesį. Daugiausiai gyventojai užsienio kavinėse išleido Lenkijoje, taip pat Italijoje, Ispanijoje, Latvijoje bei Vokietijoje.

Vyresni linkę daugiau išleisti viešbučiuose

Dažniausiai atostogauti yra linkę 25–35 m. amžiaus, o rečiau – vyresni nei 51 m. amžiaus šalies gyventojai. Tiesa, vyresni gyventojai už viešbučių paslaugas yra linkę mokėti daugiau – vieno apsilankymo metu jie išleidžia dešimtadaliu daugiau nei jaunesni gyventojai.

„Tai atspindi skirtingus poreikius – jauni gyventojai apgyvendinimo paslaugomis naudojasi dažniau, bet renkasi pigesnes nakvynes. Tuo metu vyresni gyventojai, nors ir atostogauja rečiau, yra linkę sumokėti daugiau. Tikėtina, kad jiems svarbesnis komfortas, taip pat ir tokios papildomos paslaugos kaip masažas ar SPA procedūros. Visgi, apibendrinant, jaunimas atostogoms išleidžia daugiau“, – teigia G. Ilekytė.

Vieno atsiskaitymo suma apgyvendinimo įstaigose vasaros mėnesiais kasmet padidėja. Vis dėlto ji ir toliau išlieka bent dešimtadaliu mažesnė nei žiemos mėnesiais. Panašu, kad vasarą gyventojai dažniau renkasi kiek pigesnes, bet dažnesnes atostogas Lietuvoje. Tuo metu žiemą, ypač vasario mėnesį, dažniau atostogaujama užsienio šalyse.

„Swedbank“ ekonomistė prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais išlaidos viešbučiuose ir restoranuose toliau augs. Tam įtaką darys brangstančios paslaugos ir gerėjanti gyventojų finansinė padėtis.

„Vis dar pakankamai spartus atlyginimų augimas daro spaudimą infliacijai, ypač paslaugų sektoriuje, kuriame kainų augimas pastaraisiais metais gerokai viršijo prekių kainų augimą. Pasiguosti galime nebent tuo, kad ekonomikoje abu gėriai – ir žema infliacija, ir spartus atlyginimų augimas, – dažniausiai yra išimtis nei taisyklė. Vis dėlto, kai atlyginimų augimas viršija infliacijos augimą, padidėjusios kainos atostogų nuotaikos neturėtų smarkiai paveikti“, – sako G. Ilekytė.