Transporto konkurencingumą lemia ne vien kuro kaina

Dyzelinas Lietuvos degalinėse brangsta, o jo pardavimai mažėja. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, lapkričio 2 d. vidutinė dyzelino kaina siekė 2,244 Eur/l ir buvo daugiau kaip 50 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. VMI duomenimis, rugsėjį dyzelino pardavimai degalinėse per metus sumažėjo 8,2 proc. Transporto įmonėms tai – rimtas sąnaudų išbandymas, tačiau konkurencingumą lems ne vien kuro kaina, bet ir gebėjimas efektyviai valdyti išlaidas bei išlaikyti pelningumą.

Sąnaudos auga iš karto, tarifai – ne

Kuro kainoms kylant, transporto įmonių išlaidos didėja iš karto, o paslaugų tarifai paprastai kinta lėčiau. Vežėjų ir klientų sutartyse gali būti numatytas kuro kainų indeksavimas, leidžiantis atsižvelgti į degalų kainų pokyčius, tačiau tokios sąlygos taikomos ne visada. Todėl staigesni kuro kainų svyravimai gali turėti įtakos įmonių pelningumui ir pinigų srautams.

Didesni tarptautiniai vežėjai paprastai turi daugiau finansinių rezervų ir galimybių optimizuoti maršrutus. Mažesnėms įmonėms prisitaikyti gali būti sunkiau, o keleivių vežėjų lankstumą dažnai riboja viešųjų paslaugų sutarčių sąlygos.

Tad kuro kainų pokyčių poveikis transporto sektoriui ir susijusių paslaugų kainoms priklausys nuo bendros rinkos situacijos. Todėl įmonėms svarbu ne tik stebėti rinkos pokyčius, bet ir ieškoti galimybių efektyviau organizuoti veiklą bei kontroliuoti sąnaudas.

Sutaupyti galima ir nepakeitus nė vieno vilkiko

Pradėti verta nuo veiklos analizės: kiek degalų sunaudoja kiekviena transporto priemonė, kiek kilometrų nuvažiuojama be krovinio ir kurie maršrutai mažiausiai pelningi. Šie duomenys padeda nustatyti didžiausias efektyvumo spragas.

Čia svarbų vaidmenį atlieka IT sistemos. Transporto valdymo platformos, telematika, GPS ir degalų kontrolės sprendimai leidžia stebėti transporto parko veiklą, optimizuoti maršrutus, mažinti tuščią ridą ir analizuoti vairuotojų elgseną.

Daugeliu atvejų greičiausiai atsiperkančios investicijos gali būti ne alternatyviu kuru varomos transporto priemonės, o IT sistemos ir veiklos procesų tobulinimas. Maršrutų optimizavimas, degalų sąnaudų kontrolė, vairuotojų elgsenos stebėjimas ir ekonomiško vairavimo mokymai gali padėti sumažinti kuro sąnaudas 5–10 proc. net nekeičiant transporto parko. Konkretus rezultatas priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio ir taikomų sprendimų

Vis daugiau strategiškai planuojančių įmonių investuoja į modernius transporto parkus ir technologijas, padedančias efektyviau valdyti veiklą bei modeliuoti skirtingus kuro kainų scenarijus. Vis dėlto svarbu ne tik įsigyti naujas sistemas, bet ir naudoti jų teikiamus duomenis kasdieniams sprendimams priimti.

Ilgalaikiam konkurencingumui svarbus ir transporto parko atnaujinimas. Elektrinis transportas gali būti ekonomiškai patrauklus miesto logistikoje, prekių pristatymo ir reguliarių maršrutų veikloje, kai įkrovimą galima patikimai suplanuoti. Ilguose tarptautiniuose pervežimuose jo pritaikymą vis dar riboja įkrovimo infrastruktūra ir konkretaus maršruto ekonomika.

Todėl investicijas reikėtų vertinti pagal bendrąsias naudojimo išlaidas, o ne vien įsigijimo kainą. Svarbu įtraukti degalų ar elektros sąnaudas, techninę priežiūrą, infrastruktūrą ir finansavimo išlaidas per visą numatomą naudojimo laikotarpį. Brangesnė transporto priemonė ilgainiui gali būti ekonomiškesnė, tačiau tai turi patvirtinti konkrečios įmonės skaičiavimai.

Efektyvumą svarbu derinti su finansiniu pasirengimu

Net efektyviai dirbanti įmonė negali visiškai apsisaugoti nuo staigių rinkos pokyčių. Jei išlaidos didėja, o veiklos sąnaudų nepavyksta sumažinti pakankamai greitai, spaudimą pajunta pinigų srautai.

Įmonėms verta iš anksto įvertinti, kaip skirtingi kuro kainų scenarijai paveiktų pinigų srautus, palaikyti pakankamą likvidumo rezervą ir kontroliuoti įsiskolinimą. Atsparumą taip pat didina skirtingų klientų ir rinkų portfelis, mažinantis priklausomybę nuo vieno užsakovo ar veiklos segmento.

Vidutinio dydžio transporto įmonei siūlyčiau pradėti nuo penkių veiksmų:

1.    Stebėti kuro sąnaudas. Analizuoti degalų suvartojimą pagal transporto priemonę ir maršrutų pelningumą.

2.    Mažinti tuščią ridą. Geriau planuoti maršrutus ir derinti krovinius.

3.    Pasitelkti IT sistemas. Įvertinti, ar transporto parko valdymo, GPS ir degalų kontrolės sprendimai padėtų efektyviau planuoti veiklą.

4.    Skaičiuoti visą investicijų kainą. Vertinti įsigijimo, eksploatacijos ir finansavimo išlaidas.

5.    Planuoti pinigų srautus. Modeliuoti skirtingus kuro kainų scenarijus ir užtikrinti pakankamą finansinį rezervą.

Lietuvos transporto sektoriuje skaitmenizacija tampa vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių. Išmaniosios transporto sistemos padeda tiksliau valdyti sąnaudas, efektyviau naudoti išteklius ir greičiau reaguoti į rinkos pokyčius. Gebėjimas pasitelkti technologijas ir duomenis yra svarbi prielaida Lietuvos vežėjams išlaikyti konkurencingumą Europos pervežimų rinkoje.

Kuro kainų svyravimų transporto verslas išvengti negali, tačiau gali pasirengti jų poveikiui. Įmonės, kurios tiksliai matuoja sąnaudas, pagrįstai planuoja investicijas ir išlaiko finansinį lankstumą, turi daugiau galimybių apsaugoti pelningumą ir išlikti konkurencingos. Ilgainiui pranašumą suteikia ne vien galimybė įsigyti pigesnių degalų, bet ir gebėjimas nuosekliai valdyti visą veiklą.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją