Net ir patyrę vairuotojai kartais gali atsidurti situacijoje, kuomet kelionę netikėtai sustabdo tuščias degalų bakas. Vienas neapdairus sprendimas, ilgesnis nei planuota maršrutas ar paprasčiausiai užsimiršimas pasukti į degalinę gali lemti tai, kad automobilis sustos viduryje kelio.
Ką daryti tokioje situacijoje? Kaip elgtis saugiai ir kokių klaidų vengti? Apie tai pasakoja savo srities profesionalai.
Ilgametę patirtį sukaupusi vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova pabrėžia, kad pranešimas apie besibaigiančius degalus automobilio skydelyje pasirodo tikrai ne paskutinę akimirką.
„Pats automobilis mus perspėja apie besibaigiančius degalus iš anksto, likus mažiausiai 100 kilometrų, kuriuos dar galima nuvažiuoti. Todėl, važiuojant magistraliniame kelyje, užsidegus kuro lempelei patariu nieko nelaukti ir ieškoti degalinės“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, išvykus į ilgesnę kelionę vairuotojai turėtų pagalvoti ne tik apie kurą. Svarbu ir tai, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas, o pats vairuotojas turėtų pakankamą kiekį geriamo vandens.
„Todėl scenarijai, kuomet automobilis sustoja dėl kuro stokos, apskritai neturėtų įvykti. Vairuotojai privalo prižiūrėti savo transporto priemones, o visiškas degalų išnaudojimas yra kenksmingas net ir pačiam automobiliui“, – pabrėžia mokytoja.
O. Židovlenkova nurodo, kad apytuštis bakas gali turėti įtakos net transporto priemonės stabilumui kelyje. Todėl, saugant save ir savo turtą, vertėtų pasirūpinti, kad degalai niekada nebūtų galutinai išnaudoti.
Kalbinama ekspertė sako, kad jei vis tik atsitiko taip, kad automobilyje kuras pasibaigė, svarbu nesupanikuoti ir situaciją įvertinti blaiviai. Jei vairuotojas važiuoja magistraliniame kelyje, jis privalo automobilį nukreipti į kelkraštį ir ten palengva nuriedėti.
„Svarbu pasitraukti nuo važiuojamosios dalies. Kelkraštyje būtina įjungti avarinę signalizaciją, o taip pat ir pastatyti prie automobilio avarinį trikampį. Ir nors Lietuvoje šiuo metu nėra tokios griežtos taisyklės, tačiau vairuotojui patarčiau užsidėti ryškiaspalvę liemenę ir, geriausia, nedelsiant pasitraukti nuo transporto priemonės toliau bei ten laukti pagalbos“, – teigia O. Židovlenkova.
Anot jos, pasitraukus nuo transporto priemonės galima skambinti draugams, kurie galbūt galės atvežti kuro. Padėti vairuotojui taip pat gali ir techninės pagalbos atstovai ar net taksi bendrovės, kurios teikia tokias paslaugas.
„Žinoma, galima telefone susirasti artimiausiai esančios degalinės adresą ir iki jos kulniuoti pačiam. Įsigijus kanistrą degalų galima pačiam prisipildyti baką ir tęsti kelionę“, – pataria instruktorė.
O. Židovlenkova dalinasi ir paprastu, tačiau išties veiksmingu patarimu – ji siūlo nelaukti, kol kuro rodyklė gąsdinančiai priartės prie pabaigos. Geriausia į degalinę nuvykti likus pusei bako degalų.
„Ir tikrai nerekomenduočiau „gaudyti“ akcijų, važiuoti per visą miestą tam, kad sutaupytumėte keletą eurų ir pilti degalus iš neaiškių vietų. Juk kuras taip pat nėra vienodas – jis turi galiojimo laiką, gali būti pagamintas su įvairiomis priemaišomis. Saugant save ir savo transporto priemonę verčiau naudoti kokybiškus degalus. Taip pat patariu visuomet įvertinkite ir savo laiką“, – sako mokytoja.
Pašnekovė nurodo, kad atsakingiausiai vertėtų pasiruošti prieš ilgesnes keliones.
Ir nors daugiau žmonių yra labiau išsiblaškę bei dažniau susiduria su ne laiku pasibaigusio kuro problema, pasitaiko ir tokių, kurie perdėtai bijo užsidegsiančios degalų lempelės. Būna, kad tokie žmonės savo automobilyje vežiojasi talpas, kuriose – kuras.
„Žmonėms, kurie mėgsta degalus sandėliuoti ir jų turėti daugiau, rekomenduoju to nedaryti transporto priemonėje. Verčiau, jei norisi, talpas su kuru laikykite rūsyje ar garaže. Juk degalai garuoja, tad, jei juos laikysite pačiame automobilyje, salone, jais kvėpuosite“, – aiškina pašnekovė.
Specialistė sako, kad degalų kvapas gali sukelti galvos skausmus ar kitas sveikatos problemas. Todėl geriau nerizikuoti savo ir kitų gerove.
Gediminas Marius Pakeltis, „Swedbank“ draudimo produktų platinimo vadovas teigia, kad kelyje pasibaigus degalams padėti gali privalomasis vairuotojų draudimas bei KASKO draudimas.
„Privalomuoju draudimu bet kokiam laikotarpiui lengvąjį automobilį apdraudę privatūs klientai gali kartą per mėnesį pasinaudoti pagalba pasibaigus degalams. Taip pat ši pagalba apima ir situacijas, kuomet išsikrauna akumuliatorius, netikėtai užsitrenkia automobilio durelės, vairuotojas pameta arba salono viduje palieka raktelius. Šis draudimas gali padėti ir tuo atveju, jei automobilis nuslydo nuo kelio, išsileido padanga, tačiau vairuotojas turi atsarginį ratą“, – supažindina pašnekovas.

Anot jo, be anksčiau išvardytų pagalbos kelyje paslaugų, taip pat yra suteikiamas nemokamas vienkartinis automobilio transportavimas. Vienas transportavimas galioja vienam eismo įvykiui. Ši paslauga suteikiama tuomet, kai įvyksta eismo įvykis ir tęsti kelionės savo eiga nebegalima, kai sutrinka vairuotojo sveikata, supainiojus degalus.
„Apsidraudus KASKO draudimu jau minėtų pagalbos kelyje paslaugų kiekis nėra ribojamas ir klientai jomis gali naudotis tiek kartų, kiek prireiks. Taip pat, eismo įvykio atveju arba tuomet, kai negalime suteikti skubios pagalbos vietoje per 24 val., suteikiame automobilio transportavimą iki artimiausio ar mūsų nurodyto autoserviso. Skirtingai nuo privalomojo automobilių draudimo, apsidraudus KASKO transportavimo paslauga suteikiama ir tiesiog sugedus automobiliui, net jei nėra registruojamas joks eismo įvykis“, – itin vertinga informacija dalinasi specialistas.
G. M. Pakeltis aiškina, kad klientai gali savo automobilį apdrausti šiais abiem draudimais. Tai – dvi automobilio draudimo rūšys. Privalomasis vairuotojų draudimas draudžia transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę, o žala atlyginama nukentėjusiam trečiajam asmeniui ar jo turtui. Visgi automobiliui, kuriuo padaryta žala, nuostoliai nėra atlyginami. Tuo tarpo KASKO draudimas apdraustam automobiliui atlygina įvykio metu padarytą žalą. Pavyzdžiui, tai labai aktualu, jei įvyko avarija, vagystė, vandalizmas, gamtinių jėgų poveikio sukelti nuostoliai.
G. M. Pakeltis teigia, kad vairuotojas, apsidraudęs jų bendrovėje, tikrai sulauks pagalbos pasibaigus degalams kelyje. Ši paslauga tiek privalomojo, tiek ir KASKO draudimo atveju jam bus suteikiama nemokamai.
„KASKO atveju ši paslauga rinkoje siūloma ganėtinai dažna, tačiau privalomojo draudimo atveju mūsų įmonėje tai – lyg išskirtinė nauda, kurią nemokamai teikia tik nedaugelis draudimo bendrovių. Kitose įmonėse dažnu atveju būna ribojamas paslaugų kiekis ar taikomos papildomos sąlygos, pavyzdžiui, nemokama pagalba galioja tik metinėms sutartims. Pasitaiko ir tokių variantų, kuomet nemokamame pakete numatytas tik automobilio transportavimas po eismo įvykio“, – aiškina specialistas.
Jis nurodo, kad pagalbos kelyje paslaugos teikiamos 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Tai, kiek greitai bus suteikta pagalba, priklauso nuo to, kurioje vietovėje klientas yra ir kaip greitai technikas gali tą vietą pasiekti.
„Pavyzdžiui, įvykiui nutikus mieste, pagalbos galima tikėtis sulaukti greičiau – laukimo laikotarpis gali trukti nuo keliolikos minučių iki valandos. Įvykiui įvykus užmiestyje, nuošalesnėje vietovėje, ar mažesniame, atokesniame miestelyje, bei esant ekstremalioms oro ir eismo sąlygoms, techniko atvykimas gali užtrukti ilgiau, priklausomai nuo to, kokį atstumą jam reikia įveikti, kad pasiektų klientų“, – informuoja G. M. Pakeltis.
Taip pat jis pamini ir tai, kad įprastai techninės pagalbos kelyje paslaugos nebūna suteikiamos kaip papildomos naudos kredito kortelių turėtojams.
„Tačiau mūsų banko klientams, turintiems platininę kredito kortelę, suteikiame kelionei užsienyje nuomojamo automobilio KASKO draudimo apsaugą, kaip papildomą kelionių draudimo naudą. Ši apsauga galioja užsienyje nuomojamam automobiliui tuo atveju, jei padaroma žala tam automobiliui ir klientas turi atlyginti žalą nuomos bendrovei“, – supažindina G. M. Pakeltis.