Eksperto komentaras

Kokių finansinių pažadų laikytis, kad kiaulės metai nepakištų kiaulės?

Kokių finansinių pažadų laikytis, kad kiaulės metai nepakištų kiaulės?
„Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė

Kiekvienų metų pradžioje dažnas sau pasižadame pradėti sportuoti, sveikiau maitintis ir susitvarkyti savo finansus – mažiau išleisti ir daugiau sutaupyti. Šie pažadai neretai dingsta kartu su žiemos sniegu ir vėl būna prisimenami metų pabaigoje, kai „vidinis“ auditorius pradeda besibaigiančių metų vertinimą. Taigi, ką daryti, kad šiuos pažadus prisimintume visus metus ir savo finansine sveikata rūpintumėmės nuolat?

Patarčiau pradėti nuo kelių svarbių žingsnių. Pirmasis – išsigryninti keletą svarbiausių trumpojo ir ilgojo laikotarpio tikslų. Ir antras – peržiūrėti paskutinių kelių mėnesių išlaidas, kad aiškiai suprastumėt savo poreikius bei turėtumėt pagrindą bent kelių naujų finansinių įpročių kūrimui.

Didelius tikslus keiskime mažais įpročiais

Kartais ambicingas tikslas, pavyzdžiui, sutaupyti šešių mėnesio atlyginimų dydžio finansinį rezervą gali ne tik įkvėpti, bet ir nuvilti. Ypač tą mėnesį, kai nepavyko nė kiek atidėti arba dar blogiau − jei teko išsiimti pinigų iš taupymui skirtos sąskaitos. Kai matome, kaip toli esame nuo užsibrėžto tikslo, kyla didelė pagunda tiesiog numoti į jį ranka.

Tačiau tokiu atveju svarbu būti lanksčiais − rūpinkimės ne tikslu, o veiksmais. Juk galime nusistatyti, kiek pinigų atidėsime kiekvieną mėnesį į taupymo sąskaitą, ir pagirkime save kaskart, kai mums pavyksta tai padaryti. Šalies gyventojų nuomone, tai gali būti ne taip jau ir sudėtinga. „Swedbank“ Finansų instituto tyrimų duomenys rodo, kad 67 proc. šalies gyventojų mano, jog taupyti pinigus iš esmės yra svarbu, ir daugiau nei pusė lietuvių nurodo šiuo metu taupantys.

Jei jums būtų sunku atidėti didesnę dalį pajamų, pradėkite nuo 10 proc. – iki dešimtadalio atlyginimo taupymui skiria beveik 40 proc. apklaustųjų. Jei gaunate pakankamai, kad atidėtumėte daugiau, pasekite penktadalio (22 proc.) apklaustųjų pėdomis ir kiekvieno mėnesio pradžioje į taupymui skirtą sąskaitą perveskite nuo 11 iki 20 proc. savo pajamų.

Pradėkime galvoti apie atostogas

Kelionės ir pomėgiai – vienas dažniausių lietuvių taupymo tikslų, jis toks pat svarbus, kaip namų statybos ar įrengimas. Atostogoms taupantys nurodo 36 proc. gyventojų. Ir ne be reikalo, nes atostogos yra metas, kai norisi nevaržyti savęs ir nebegalvoti apie pinigus.

Apsisprendus dėl atostogų tipo ir šalies, į kurią norite vykti pailsėti, išskaidykite atostogoms reikalingas išlaidas per keletą mėnesių. Pavyzdžiui, kelionės bilietus įsigykite vasarį, už nakvynę sumokėkite kovą, balandį paieškokite patraukliausio automobilio nuomos varianto, tad gegužę liks tik nusipirkti keletą reikalingų smulkmenų ir ruoštis į kelionę.

Sakoma, kad psichologiškai stiprūs žmonės nesitiki rezultato pasiekti greitai.

Kitas būdas išvengti finansinio atostogų šoko − atsidarykite atostogų santaupoms skirtą sąskaitą ir kiekvieną mėnesį arba kiekvieną savaitę perveskite į ją tam tikrą pinigų sumą. Abiem atvejais išvengsite finansinio streso ir atostogas pasitiksite ramiai ir su šypsena.

Jei atostogų svajonė – didelė ir egzotiška, verta paieškoti papildomo uždarbio. Turintieji automobilį gali lengvai prisijungti prie pavežėjimo paslaugas teikiančių bendrovių, mamos – parduoti išaugtus vaikų drabužius, avalynę ar nebereikalingus žaislus, studentai – pasiieškoti sezoninio darbo arba derinti tolimą išvyką su savanoryste. Tai tik kelios iš daugelio galimybių.

Paplokime sau per petį

Sakoma, kad psichologiškai stiprūs žmonės nesitiki rezultato pasiekti greitai. Jiems svarbu į priekį judėti pamažu ir pastebėti savo nedidelius pasiekimus.

Jums pavyko nueiti į kavinę nusistačius, kiek išleisite pinigų, ir neviršyti šios sumos? Valio! Jau trečią mėnesį iš eilės atidėjote 100 eurų į taupymo sąskaitą? Bravo. Šiais metais padidintus vaiko pinigus pervedate kaip įmokas už kaupiamąjį vaiko draudimą, kad turėtumėte iš ko apmokėti jo mokslus ateityje? Puiku! Pasižiūrėjote į savo trečiosios pakopos pensijų fondo ataskaitą ir pamatėte, kaip ūgtelėjo jūsų saugesnei senatvei skirti pinigai? Puikus jausmas. 

Visa tai yra priežastys didžiuotis savimi. Ne tik 2019-ųjų pabaigoje, bet ir kiekvieną šių metų mėnesį.

Reprezentatyvią 1050 18-74 m. gyventojų apklausą visoje Lietuvoje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2018 m. lapkričio mėn. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Kantar Emor“.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.