M. Laukevičius: akcijos krenta, energija brangsta – rinkų kryptį diktuoja karas

Pastarosios savaitės finansų rinkose pažymėtos augančia geopolitine įtampa, kuri vis stipriau veikia investuotojų lūkesčius. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose kelia energijos kainas ir didina infliacijos spaudimą, o akcijų rinkose daugėja korekcijos ženklų. Nors diplomatinės pastangos kol kas padeda išvengti dar didesnės eskalacijos, rinkų dinamika – nuo silpnesnių akcijų rezultatų JAV ir Europoje iki išaugusių obligacijų pajamingumų bei įtampos žaliavų rinkose – rodo, kad investuotojai vis labiau įkainoja ilgiau trunkančio konflikto scenarijų.

JAV akcijų rinkos: geopolitika riboja augimo potencialą

Pastaruoju metu savaitgaliai investuotojams ir kitiems rinkos dalyviams tampa streso laikotarpiu – būtent šiomis dienomis dažniausiai priimami politiniai sprendimai, keičiantys rinkų kryptį. O rinkas vis labiau veikia konfliktas su Iranu: nors oficialūs Vašingtono ir Teherano signalai rodo siekį mažinti įtampą, realūs veiksmai išlieka prieštaringi. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pratęsė 10 dienų laikotarpį, per kurį įsipareigojo susilaikyti nuo smūgių Irano energetikos infrastruktūrai, pabrėždamas, kad derybos vyksta konstruktyvia linkme. Tačiau paraleliai svarstomas papildomų karinių pajėgų dislokavimas regione – žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą iki 10 tūkst. karių siuntimą.

Situacija išlieka klampi: abi pusės nenori nei pralaimėti, nei pasirodyti pralaimėjusios. Konfliktui užsitęsus, tai riboja tiek akcijų, tiek obligacijų rinkų augimo potencialą.

Per pastarąsias dvi savaites pagrindiniai JAV indeksai smuko: „Dow Jones“ krito 3,8 proc., „S&P 500“ – 4,9 proc., o „Nasdaq Composite“ – net 6,4 proc., rodydamas didesnį jautrumą rizikai.

FED laikosi atsargumo: palūkanų normos liko nepakeistos

Papildomą neapibrėžtumą kuria ir pinigų politika. JAV centrinis bankas paliko palūkanų normas nepakeistas, signalizuodamas atsargumą – nors vis dar tikimasi vieno mažinimo šiais metais, aukštesnės energijos kainos gali apsunkinti infliacijos kontrolę.

Federalinio rezervo pirmininkas Jerome’as Powellas pabrėžė, kad norint grįžti prie palūkanų normų mažinimo būtina tvari infliacijos pažanga. Naujausios prognozės rodo, kad 2026 m. infliacija gali siekti 2,7 proc., o ekonomikos augimas – 2,4 proc. (palyginti su 2,3 proc. gruodžio prognozėje).

Makroekonominiai rodikliai siunčia dvejopus signalus. Gamybos sektorius rodo tam tikrą atsparumą, tačiau paslaugų sektorius silpnėja, o kainų spaudimas išlieka aukštas. Gamintojų kainų indekso (PPI) duomenys viršijo prognozes visose pagrindinėse kategorijose, o didžiausią įtaką darė maisto ir energijos kainos. „S&P Global“ PMI indeksas kovo mėnesį sumažėjo iki 51,4 (nuo 51,9 vasarį), pasiekdamas žemiausią lygį nuo 2025 m. balandžio. Tuo pačiu metu kainų komponentai augo – sąnaudų indeksas pakilo iki 63,2, o produkcijos kainos pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m. rugpjūčio.

Valiutų ir obligacijų rinkos: stabilumas – tik paviršiuje

Valiutų rinkose judėjimas išlieka santykinai santūrus. Euras laikosi ties 1,15 JAV dolerio riba, nors svyravimų netrūksta. Svaras sterlingų susilpnėjo 0,46 proc. iki 1,32 dolerio, o Japonijos jena – 0,78 proc. dolerio atžvilgiu (iki 160 už dolerį), nors trumpam stiprėjo po signalų apie galimą valdžios intervenciją.

Obligacijų rinkose pajamingumai toliau auga: dvejų metų JAV obligacijų pajamingumas pakilo iki 3,91 proc., o 10 metų – iki 4,42 proc. Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas padidėjo iki 2,38 proc.

Europos akcijų rinkos: geopolitinė rizika mažina patrauklumą

Europos akcijų rinkos patiria didesnį spaudimą nei JAV. Nuo konflikto pradžios „Stoxx 600“ indeksas yra kritęs apie 9 proc., o trumpalaikiai atšokimai daugiausia priklauso nuo geopolitinių naujienų srauto.

Net ir optimistiškiausiu scenarijumi, pasiekus paliaubas, Europos akcijų patrauklumas gali išlikti sumažėjęs. Vyriausybės jau signalizuoja apie galimus paramos paketus dėl energijos kainų šuolio, o tai reikštų didesnį skolinimąsi ir potencialiai mažesnes investicijas į ilgalaikį augimą.

Papildomą spaudimą kuria ir geopolitinis fonas – aukštesnės energijos kainos stiprina Rusijos fiskalinę padėtį, o tai gali reikšti ilgesnius konfliktus regione ir didesnes Europos išlaidas saugumui.

Per pastarąsias dvi savaites „STOXX 600“ krito 3,87 proc., Vokietijos DAX – 5,36 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ – 3,4 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ – 1,2 proc.

Azijoje taip pat dominavo neigiamos nuotaikos: Japonijos „Nikkei 250“ smuko 0,7 proc., Kinijos CSI 300 – 3,6 proc., o Honkongo „Hang Seng“ – 3,4 proc.

ECB: karas gali keisti prognozes

Europos Centrinis Bankas paliko palūkanų normas nepakeistas, tačiau įspėjo, kad karas Irane gali reikšmingai paveikti tiek infliacijos, tiek ekonomikos augimo perspektyvas. Trumpuoju laikotarpiu didžiausią įtaką daro energijos kainos, o vidutinės trukmės poveikis priklausys nuo konflikto trukmės.

ECB siekia išlaikyti infliaciją ties 2 proc. tikslu, tačiau rinkoje daugėja lūkesčių, kad palūkanų normos gali būti didinamos, jei infliacija išliks aukšta. Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad 2026 m. ji gali viršyti 3 proc.

Ekonominiai rodikliai rodo didėjantį atotrūkį tarp sektorių: gamybos PMI pakilo iki 51,4, o paslaugų smuko iki 50,1. Tai stiprina stagfliacijos scenarijaus tikimybę – gamyba dar laikosi dėl užsakymų ir atsargų kaupimo, o paslaugų sektorius jau atspindi silpstančią paklausą.

Žaliavų rinkos: energijos kainos diktuoja toną

Žaliavų rinkose pagrindinis dėmesys krypsta į energiją. Konfliktas Persijos įlankoje kelia realią grėsmę tiekimo grandinėms – atakos prieš infrastruktūrą Katare ir kituose regiono taškuose didina ilgalaikio tiekimo sutrikimo riziką. Šios atakos kelia grėsmę dėl ilgalaikių energijos kainų kilimo, nes SGD tiekimas iš Kataro gali sustoti mėnesiams ar metams. JAV prezidentas ragino deeskaluoti padėtį ir kartu perspėjo apie tolesnius veiksmus, jei Iranas vėl taikysis į Kataro SGD objektus.

Nepaisant to, kai kurios šalys, ypač Saudo Arabija, aktyviai didina eksportą, siekdamos kompensuoti galimus sutrikimus. Tuo pat metu Iranas išnaudoja aukštesnes kainas, išlaikydamas stabilų eksporto lygį. Nuo karo pradžios Iranas, pasinaudodamas naftos kainos šuoliu, iš naftos pardavimo greičiausiai uždirbo papildomus šimtus milijonų dolerių. Manoma, kad šį mėnesį Irano eksportas išliko artimas prieškario lygiui – apie 1,6 mln. barelių per dieną, o laivai, gabenantys Irano naftą, toliau kraunami Khargo salos terminale ir išplaukia iš Persijos įlankos per Hormūzo sąsiaurį.

Komentaras parengtas remiantis 2026-03-27 duomenimis.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją