„Eurovizijos“ vakarams artėjant: net ir „nemokamas“ transliacijos žiūrėjimas gali kainuoti keliasdešimt eurų

Lietuvoje netrūksta žmonių, pasiryžusių šimtus eurų išleisti gyvam sporto ar pramogų renginiui – tai puikiai iliustruoja praėjusią savaitę vykusios Eurolygos atkrintamosios rungtynės Kaune, kur bilietų kainos siekė ir kelis šimtus eurų, o arena – sausakimša sirgalių. Vis dėlto, dauguma gyventojų masinius renginius renkasi stebėti namuose, manydami, kad tai – nemokama alternatyva. O kokia yra realybė?

Gyvai stebėti renginius Lietuvoje tampa vis brangiau, todėl daliai žmonių transliacijų peržiūra namuose atrodo kaip gerokai ekonomiškesnis pasirinkimas. Naujausias „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad masinių renginių transliacijas gyventojai dažniausiai stebi namuose: 60 proc. tai daro vieni, o 26 proc. – kartu su draugais.

Visgi, mūsų atliktas tyrimas taip pat rodo, kad net ir namuose tokie vakarai dažnai nėra visiškai „nemokami“. Didžiausi metų televizijos renginiai – nuo „Eurovizijos“ pusfinalių bei finalo iki krepšinio ar futbolo rungtynių – daugeliui lietuvių tampa papildomų išlaidų šaltiniu.

Tyrimo duomenimis, namuose stebėdami populiarias transliacijas, 43 proc. gyventojų patiria papildomų išlaidų.

Vienam vakarui – iki 50 eurų

Kaip atskleidžia šalies gyventojų apklausa, dažniausiai papildomų išlaidų patiriama siekiant pasirūpinti maistu ir užkandžiais peržiūrų vakarams namuose. Jas įvardijo 24 proc. respondentų. Beveik kas penktas (19 proc.) nurodo papildomas lėšas išleidžiantys prenumeratoms ar specialiems transliacijų paketams.

Didžioji dalis gyventojų, 9 iš 10, stebėdami renginius namuose ir patirdami papildomų išlaidų, skiria iki 50 eurų, o kas dešimtas teigia išleidžiantys 51–100 eurų vienam vakarui.

Tai rodo, kad didžiųjų renginių transliacijų stebėjimas daugeliui gyventojų nėra tik foninis televizijos turinys. Daliai žmonių tai tampa platesne laisvalaikio forma – su bendravimu, vaišėmis ar iš anksto suplanuotu vakaru namuose. Tokiems vakarams ruošiantis kaip nedidelei šventei, natūraliai atsiranda ir papildomų išlaidų maistui, gėrimams ar transliacijų prenumeratoms.

Vis dėlto finansų planavimo prasme tokios išlaidos dažnai nėra vertinamos kaip atskira pramogų biudžeto dalis. Nors vienas vakaras gali kainuoti palyginti nedaug, reguliariai pasikartojantys renginiai – sporto čempionatai ar kitos populiarios transliacijos – mėnesio pabaigoje gali sudaryti visai reikšmingą sumą. Būtent todėl į tokius vakarus verta žiūrėti ne kaip į „nemokamą“ pramogą namuose, o kaip į suplanuotą laisvalaikio išlaidų dalį.

Kaip nepermokėti už renginių vakarėlius?

Planuojant renginių peržiūras namuose, didžiausia klaida dažnai būna ne pačios išlaidos, o tai kad jos neplanuojamos iš anksto. Kai vakaras organizuojamas spontaniškai, galutinė suma dažniausiai išauga dėl daugybės smulkių pirkinių – papildomų užkandžių, gėrimų, maisto pristatymo ar kelių skirtingų prenumeratų.

Todėl verta iš anksto apsispręsti ne tik dėl biudžeto, bet ir dėl paties vakaro formato. Pavyzdžiui, jei renginį stebi didesnė draugų kompanija, praktiškiau iš anksto susitarti, kas kuo pasirūpina, vietoje to, kad visos išlaidos kristų vienam organizatoriui. Tokie susitarimai leidžia paskirstyti išlaidas ir dažnai sumažina spontaniškų pirkinių poreikį.

Taip pat verta pasitikrinti, ar renginio transliacija jau nėra įtraukta į turimus televizijos ar interneto planus. Praktika rodo, kad dalis žmonių papildomai užsisako trumpalaikes prenumeratas vien dėl vieno renginio, nors tą patį turinį gali matyti ir be papildomų mokesčių. Jei prenumerata vis dėlto reikalinga, svarbu nepamiršti jos atsisakyti laiku – daugelis paslaugų automatiškai pratęsia mokėjimą, todėl net ir trumpalaikis užsakymas gali virsti nuolatiniu mėnesio mokesčiu.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2026 m. balandžio mėn. pabaigoje „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Spinter“. Tyrimo metu buvo apklaustas 1021 respondentas, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją