Vytenis Šimkus. 4 klausimai sau prieš pradedant investuoti

Antros pensijų pakopos reformos fone stebimas išaugęs susidomėjimas investavimu. „Swedbank“ apklausos duomenimis, didesnę dalį atsiimtų lėšų (55 proc.) gyventojai planuoja toliau kaupti ir investuoti. Nusprendus tai daryti, verta atsiminti keturis esminius klausimus, į kuriuos turėtų atsakyti tiek pradedantysis, tiek įgudęs investuotojas.

Nors iš pirmo žvilgsnio finansų pasaulis gali atrodyti komplikuotas, sėkmingiausia investavimo strategija yra prieinama kiekvienam. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad 95 atvejais iš 100 paprastos pasyvaus investavimo strategijos laimi prieš sudėtingas. Bet prieš pradedant investuoti svarbu susipažinti su keliais pagrindiniais principais ir atsakyti sau į šiuos klausimus.

Ko aš siekiu?

Investavimas yra įrankis, padedantis mums siekti finansinių tikslų, todėl prieš pradedant investuoti reikia apgalvoti, ko mes norime pasiekti. Yra dvi pagrindinės investavimo priežastys – apsaugoti jau turimą turtą nuo nuvertėjimo arba auginti turimą kapitalą.  

Kartais mūsų finansiniai tikslai yra trumpalaikiai – sutaupyti pradiniam būsto įnašui, santaupų apsaugojimas nuo nuvertėjimo, kai jau esame pensijoje, ir panašiai. Tokiu atveju mes investuojame  trumpam laikui, siekdami išsaugoti pinigų vertę. Dažniausiai tam tinkamos priemonės – indėliai ir obligacijos, kurių vertė svyruoja mažiau, bet taip pat, tikėtina, sugeneruos mažesnę grąžą nei rizikingesni finansiniai instrumentai.

Bet dar dažniau turime ilgalaikių finansinių tikslų – kaupiame lėšas vaikų mokslams, senatvei ar tiesiog norime įgyti finansinę laisvę ir turėti pasyvių pajamų šaltinį. Gal net svajojame apie ankstyvą pensiją. Investuojant ilgam laikui, verta galvoti apie investavimą į akcijas. Ilgesnis investavimo horizontas leidžia prisiimti daugiau rizikos. Be to, jis suteikia daugiau laiko veikti sudėtinių palūkanų magijai, kai mūsų jau uždirbtas pelnas augina kapitalą toliau ir sukuria sniego gniūžtės efektą.

Kokią riziką galiu ir noriu prisiimti?

Žmonės natūraliai vengia rizikos, o baimė prasti pinigus yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl gyventojai vengia pradėti investuoti. Nerizikingų investicijų nebūna, tačiau investuotojai ir yra „apdovanojami“ būtent už tai, kad prisiima riziką.  

Saugių investicijų grąža yra mažesnė, o norint daugiau uždirbti, reikia prisiimti daugiau rizikos. Vienas iš pagrindinių iššūkių investuotojams yra protingo rizikos lygio pasirinkimas ir valdymas. Gera žinia ta, kad yra paprastų būdų tą padaryti.

Visų pirma, neinvestuoti pinigų, kurių mums gali prireikti greitu metu. Skaudžiausia patirtis investuotojams – kai jie būna priversti parduoti geras investicijas blogu metu. Todėl labai svarbu turėti solidų pinigų rezervą (finansinę pagalvę) nenumatytiems atvejams, kad nereikėtų parduoti savo investicijų rinkos nuosmukio metu. Nedidelę dalį savo investicinio portfelio beveik visi gali skirti ir rizikingoms investicijoms, bet tik tada, kai turime saugumo pagalvę.

Antra, nors kiekviena investicija turi savo rizikas, atskirų investicijų rizika gali ištirpti gerai subalansuotame portfelyje. Investicijos turėtų būti plačiai paskirstytos, diversifikuotos tarp daugelio įmonių, šalių, skirtingų turto klasių. Taip vienos įmonės ar sektoriaus susvyravimas rinkoje turės mažesnę įtaką investicijų vertei.  

Akcijos ir obligacijos yra pagrindinės turto klasės investiciniuose portfeliuose. Akcijos rizikingesnės, bet jų grąža neturi teorinio limito. Įmonės moka dividendus, o įmonėms augant, auga ir jų kaina. Obligacijos yra skolos vertybiniai popieriai, kurie moka pastovias palūkanas. Valstybių obligacijos itin saugios, bet moka mažas palūkanas. Obligacijas leidžia ir įmonės, jų grąža ir rizika yra aukštesnė.  

Kombinuojant šias turto klases, galima pasirinkti norimą rizikos lygį. Atsargus investuotojas galėtų investuoti, pavyzdžiui, 80 proc. į obligacijas , o akcijų rinkai skirti tik 20 proc. lėšų. Kita vertus, jaunas ir rizikuoti galintis sau leisti investuotojas, gali rinktis ir visą kapitalą investuoti į akcijas. Diversifikacijos tikslais investicinį portfelį galima papildyti ir kitomis turto klasėmis – nekilnojamu turtu, tauriaisiais metalais.

Vis dėlto, paprasčiausia investuotojams investuoti į akcijas ir obligacijas per fondus ir biržoje prekiaujamus fondus, taip iškart įsigyjamas diversifikuotas produktas, pvz. investuojama į viso pasaulio rinką.

Kiek laiko investuosiu?

Sėkmingas investavimas dažniausiai yra ilgas ir gan nuobodus procesas. Pinigams reikia duoti laiko padaryti savo darbą – sėkmingiausi investuotojai nuosekliai investuoja 30 metų ir net daugiau. Jie remiasi sudėtinių palūkanų principu arba jau minėtu sniego gniūžtės efektu. Uždirbti pinigai reinvestuojami ir dirba toliau, laikui bėgant nešdami vis didesnį pelną.  

Tačiau šiam efektui įsibėgėti reikia laiko. Pradėjus investuoti grąža, palyginti su įneštomis lėšomis, atrodo nedidelė, bet investuojant 15 metų ir daugiau, reinvesticijos pradeda dominuoti, o investicinis portfelis – augti pats, be mūsų papildomų pastangų.  

Norintys pradėti investuoti dažnai klausia „kada geriausias laikas pradėti“, bet tyrimai rodo, kad ilgesnis rinkoje praleistas laikas yra daug svarbiau nei „pataikymas“ investuoti geru laiku. Be to, daugelis Lietuvos investuotojų renkasi investuoti periodiškai, nedidelėmis sumomis kiekvieną mėnesį. Tokiu būdu investuojama ir esant vertės pakilimui, ir kritimui, tad svyravimai išsilygina.  

Kokios bus mano investicijų sąnaudos?

Protingas investuotojas siekia minimizuoti visas investavimo sąnaudas. Dažnai klaida – kai per daug prekiaujama, taip sumokant komisinius mokesčius ir susimažinant savo ilgalaikę grąžą. Prekybos dažnį reikėtų sumažinti, periodiškai perbalansuojant investicijas tais atvejais, kai portfelis nebeatitinka mūsų tikslų.  

Be to, svarbu pasirinkti finansinius produktus, kurie yra „pigūs“, nes aukšti valdymo mokesčiai gali ištirpdyti investicinę grąžą. Investuojant ilgam laikotarpiui, verčiau rinktis investicinius fondus ar ETF su nedideliais valdymo mokesčiais.  

Svarbu nepamiršti ir mokesčių. Nuo pelno reikės sumokėti gyventojų pajamų mokestį, bet yra mokestinių lengvatų, kurios gali leisti susimažinti mokesčių naštą. Šiuo metu Lietuvoje galima pasinaudoti 500 eurų lengvata investicijų pajamoms, lengvatos galioja ir investuojant pensijų fonduose. Be to, atsirado naujas investicinės sąskaitos mokestinis režimas, kuriuo naudojantis pelnas apmokestinamas tik jį išsiėmus naudojimui, taip investuotojai mokesčių mokėjimą gali atidėti ilgam ir efektyviai reinvestuoti visą pelną.  

Sėkmingiausia strategija

Akademiniai tyrimai rodo, kad iš anksto žinoti rinkos laimėtojus yra tiesiog neįmanoma. Todėl geriausia nuosekli strategija yra tiesiog investuoti į visą pasaulio rinką ilgam laikui, naudojantis pigiais diversifikuotas investiciniais produktais. Pagal savo rizikos lygį galima kombinuoti keletą fondų, jei norime investuoti į daugiau turto klasių. Įgyvendinti tokiai strategijai jokių ypatingų žinių nereikia. Idealiu atveju, investavimas turėtų būti automatizuotas, reguliariai papildant investicijas, tam kad nekiltų rizika pasiduoti baimei ar godumui.  

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją