Apie verslą neretai kalbama per rizikų ir nesėkmių prizmę, tačiau reali patirtis rodo kitokį vaizdą. Net 9 iš 10 Lietuvoje verslą pradėjusių gyventojų savo sprendimą vertina teigiamai.
„Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 87 proc. verslą turinčių arba savarankiškai dirbančių gyventojų teigia, kad sprendimas imtis verslo buvo teisingas. Daugiau nei trečdalis (36 proc.) nurodo, kad tai buvo visiškai teisingas sprendimas ir šiandien jie elgtųsi taip pat, o dar 51 proc. savo pasirinkimą vertina kaip greičiau teisingą – nors kai kuriuos sprendimus darytų kitaip, iš esmės pasirinktą kelią laiko tinkamu.
Neigiamai šį sprendimą vertinančiųjų dalis yra nedidelė. Tik 3 proc. respondentų teigia, kad verslo pradžia buvo klaida ir šiandien tokio sprendimo nepriimtų, dar 10 proc. mano, kad tai buvo greičiau neteisingas pasirinkimas.
Verslo pradžia dažnam tampa ne tik finansiniu sprendimu, bet ir pasirinkimu dėl savarankiškumo, lankstumo bei galimybės realizuoti savo idėjas. Nors šis kelias pilnas iššūkių, reikšminga dalis jų noriai imasi.
Teigiamą požiūrį pastebiu ir jų verslo perspektyvų vertinime. Mūsų tyrimas rodo, kad apie 60 proc. verslą turinčių ar individualią veiklą vykdančių gyventojų 2026 m. savo veiklos perspektyvas vertina teigiamai – penktadalis planuoja augimą, o 4 iš 10 siekia išlaikyti dabartines apimtis. Tuo metu 20 proc. prognozuoja mažesnes pajamas, o 16 proc. svarsto apie veiklos nutraukimą. Tai rodo gana realistišką verslininkų požiūrį – dalis jų mato augimo galimybes, dalis orientuojasi į stabilumą, tačiau bendra kryptis išlieka pozityvi.
Kartu stebime ir atsargesnį elgesį ankstyvoje verslo stadijoje – verslą lietuviai pradeda palaipsniui, iš pradžių jį derindami su stabilesnėmis pajamomis. Šią tendenciją dažniausiai stebime trumpiau nei vienerius metus veikiančiuose versluose – juos dažniau valdo žmonės, kurie tuo pačiu metu dirba ir samdomą darbą.
Tai atsispindi ir verslo struktūroje. Tyrimo duomenimis, dažniausiai nauji verslai kuriami profesinių paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose. Tai sritys, kuriose veiklą galima pradėti palyginti nedidelėmis apimtimis ir auginti ją nuosekliai. Be to, tokio tipo verslai dažniausiai yra nedideli – dažnai vystomi vieno steigėjo arba turi iki 5 darbuotojų.
Kita svarbi tendencija – nuolatinis naujų verslų atsiradimas. Beveik pusė apklausoje dalyvavusių respondentų verslą vysto trumpiau nei penkerius metus. Toks pasiskirstymas rodo platesnę rinkos tendenciją – jau beveik dešimtmetį augantį naujai registruojamų įmonių skaičių.
Šios tendencijos ir mūsų klientų patirtis liudija, kad verslo ekosistema Lietuvoje šiandien yra gana subalansuota. Viena vertus, turime reikšmingą dalį brandžių, ilgiau nei dešimtmetį veikiančių verslų, kurie jau yra perėję augimo ir stabilizacijos etapus. Kita vertus, rinką nuolat papildo nauji dalyviai, dažniausiai pradedantys mažomis apimtimis ir palaipsniui testuojantys savo veiklos modelį.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2026 m. kovo mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1013 darbingo amžiaus šalies gyventojų.
Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją