Vytenis Šimkus. Kur investuoti 1000 eurų per 20 metų sugeneravo didžiausią grąžą?

Šiuo metu dalis Lietuvos gyventojų svarsto, kaip toliau kaupti pensijai – likti antroje pakopoje ar investuoti savarankiškai. Tačiau ilgalaikiam rezultatui daug svarbesnis klausimas yra investavimo strategija: kokią jūsų ilgalaikio kaupimo portfelio dalį sudarys akcijos, ir kokią – obligacijos. Per pastaruosius 20 metų skirtingi šių turto klasių deriniai lėmė keliais šimtais procentų besiskiriančius rezultatus.

Per du dešimtmečius pasaulio ekonomika patyrė ne vieną sukrėtimą – nuo 2008 m. finansų krizės iki pandemijos ir geopolitinių įtampų. Nepaisant to, kapitalo rinkos ilgalaikėje perspektyvoje augo, nors skirtingos turto klasės rodė labai nevienodus rezultatus.

Pasaulio akcijų indeksas: didžiausias prieaugis, bet ir rizika

Per pastaruosius du dešimtmečius didžiausią grąžą generavo akcijos. 1000 eurų, 2005 m. investuotų į pasaulio akcijų indeksą sekantį fondą, šiandien būtų virtę 6592 eurais. Vidutinė metinė grąža siekė apie 7–8 proc., o pastarąjį dešimtmetį – net 11–12 procentų.

Tačiau akcijos pasižymi ir didžiausiais svyravimais. Pavyzdžiui, per 2008 m. finansų krizę pasaulio akcijų indeksas prarado apie 50 proc. vertės, o atsigavimas truko kelerius metus. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės, jeigu prieš pensiją visą savo turtą laikytumėte akcijose ir įvyktų toks pokytis – tai reikšmingai paveiktų jūsų pajamas senatvėje.

Vis dėlto, žvelgiant į ilgą, 20 m. perspektyvą, investavimas į pasaulio akcijų indeksą – tiek per II pakopos pensijų fondus, tiek savarankiškai per indeksinius fondus – generavo didesnę grąžą nei portfeliai su dalimi obligacijų.

Obligacijos: mažesnė grąža, bet daugiau stabilumo

Obligacijos paprastai pasižymi stabilesne, bet kuklesne grąža ir dažniausiai naudojamos portfelio rizikai mažinti. Jų kainos glaudžiai susijusios su palūkanų normomis: joms mažėjant – obligacijos brangsta, didėjant – pinga. Todėl ekonominių nuosmukių laikotarpiais jos dažnai amortizuoja akcijų rinkų svyravimus.

Per pastaruosius 20 metų obligacijų vidutinė metinė grąža buvo neįprastai žema – apie 2,5–3 proc., daugiausiai dėl ilgą laiką vyravusios žemų palūkanų normų aplinkos. 1000 eurų, investuotų į Euro zonos obligacijas 2005 m., šiandien būtų išaugę iki 1633 eurų.

Nors šiandien obligacijos vėl užima svarbią vietą subalansuotuose portfeliuose, ilgalaikio kaupimo pamoka aiški: pernelyg konservatyvus investavimas gali kainuoti praleistas galimybes gauti didesnę grąžą.

Gyvenimo ciklo fondai

Vertinant skirtingas turto klasių grąžas ir rizikas, kyla klausimas, kaip jas derinti kaupiant pensijai. Kuo ilgesnis laikotarpis iki pensijos, tuo didesnė portfelio dalis gali būti investuota į akcijas. Artėjant pensijai, svarbesniu tampa sukaupto kapitalo išsaugojimas, todėl didinama obligacijų dalis.

Tokią strategiją automatiškai taiko gyvenimo ciklo fondai. Pavyzdžiui, 1000 eurų, prieš du dešimtmečius investuotų į fondą, kuriame akcijų dalis palaipsniui sumažinta nuo 100 iki 60 proc., šiandien būtų virtę 4835 eurais. Kol akcijų dalis yra didelė, gyvenimo ciklo fondų rezultatai beveik sutampa su pasaulio akcijų indeksu, o vėliau grąža stabilizuojasi, nes mažinama rizika ir saugomas sukauptas turtas.

Savarankiškai ar per pensijų fondus?

Renkantis, kaip kaupti pensijai, gyventojai dažnai svarsto, ar investuoti per antros pakopos pensijų fondus, ar savarankiškai – pavyzdžiui, per ETF ar kitus fondus. Jei investuojama į tą pačią turto klasę, pavyzdžiui, siekiama atkartoti pasaulio akcijų indeksą, ilgalaikė grąža iš esmės bus panaši.

Antroji pakopa yra mažiau likvidi ir numato anuiteto įsigijimą sulaukus pensijos, tačiau turi papildomų paskatų. Prie asmeninių įmokų prisideda valstybė – šiuo metu tai sudaro apie 400 eurų per metus. Be to, investicinis prieaugis nėra apmokestinamas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Ilgainiui šios sąlygos reikšmingai padidina galutinį rezultatą. Investuojant savarankiškai ir norint uždirbti tiek pat, teks investuoti rizikingiau, bet laisvės, ką daryti su pinigais, daugiau.

Galiausiai sprendimas, kaip kaupti pensijai, yra asmeninis. Nepriklausomai nuo pasirinkto būdo, svarbiausia – realistiški lūkesčiai, nuoseklumas ir rizikos valdymas. Juk skirtumas tarp šiandienos sprendimų po kelių dešimtmečių gali reikšti ne procentus, o realias pajamas pensijoje.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją