Mūsų įpročiai, nepastebimai tuštinantys biudžetą

Mūsų įpročiai, nepastebimai tuštinantys biudžetą

Bendžaminas Franklinas yra sakęs, kad mažos skylutės ir didelį laivą paskandinti gali. Tačiau net jei ta valtis - finansinė gerovė, dažnas smulkių išlaidų deramai neįvertina ar tiesiog neužtenka valios tas skyles surasti ir užkimšti. „Swedbank" Finansų instituto ekspertai vardina populiarius žalingus finansinius įpročius, kurie nepastebimai, bet užtikrintai gramzdina ir tuština asmeninį biudžetą.

  • Cigaretės. Rūkymas yra ne tik žalingas ir brangus įprotis. Jis gali ypač skaudžiai kirsti per kišenę ir tapti nepamatuota prabanga. Paskaičiuokime: vidutinė cigarečių pakelio kaina 3 Eur ir, jei surūkoma po 3 pakelius per savaitę, per metus dūmais paleidžiami 468 Eur. Ar tokios sumos nepakaktų Jūsų atostogoms, kurios kasmet, tiesiogine prasme, išlekia į orą?
  • Kava išsinešimui. Žingsniuoti šaltomis gatvėmis nešinam plastikiniu puodeliu karšto gėrimo yra jaukus patyrimas, bet retas susimąsto, kiek tokie pasivaikščiojimai palengvina kišenę. Populiariose vietose kavos puodelis atsieina bent 1.50 Eur, ir jei jis perkamas tris kartus per savaitę, metų gale susidaro 234 Eur sumelė, išleista pagurkšnojimui. Ar uždirbate pakankamai, kad galėtumėte į tokią sumą nekreipti dėmesio? Jei kelyje be kavos negalite, už tiek verčiau įsigyti termosinį puodelį ir dar apie 20 kg geros kavos pupelių. Tokiu būdu šiuo malonumu ir mėgausitės gerokai ilgiau.
  • Loterijos bilietai. Nors viltis - teigiama emocija, finansų ji neturėtų valdyti. Pora loterijos bilietų, kainuojančių 0,60 Eur, per savaitę metų gale „užaugina" 62,40 Eur dydžio investiciją. O ji grąžos duoda ypatingai retai, tad pinigai tarsi išmetami į balą. Taigi, gerokai peningiau būtų po 1 Eur kas savaitę sumesti į taupyklę. Metų pabaigoje turėsite apčiuopiamą ir garantuotą sumą, kurią galėsite laikyti savo atsakingo finansų valdymo laimėjimu.
  • Maistas. Žinoma, maisto pirkimas jokios žalos neteikia, tačiau iškelia opų racionalumo klausimą. „Maisto banko" atliktos apklausos duomenimis, kone kasdien maisto išmeta apie 2 proc. gyventojų, o kartą per savaitę - net trečdalis. Be to, netoli penktadalio gyventojų išmeta produktų, kurių vertė siekia apie 10 Eur. Remiantis vidurkiu, kai per savaitę į šiukšlių dėžę nukeliauja maisto už maždaug 2.17 Eur, metų gale sąvartyne palaidojama 112,84 Eur. Greičiausiai kiekvienam būtų gaila pamesti tokią sumą, už kurią galima nukloti Šv. Kalėdų ir Kūčių stalą metų pabaigoje. Nemėtyti maisto padės apgalvotas apsipirkimas, o kaip tai padaryti sufleruoja Finansų instituto patarimai.
  • Maišeliai. Į parduotuvę rekomenduotina keliauti kartą per savaitę su pirkinių sąrašu ir geriausia - ne alkanam. Tačiau praktikoje tokie vizitai neretai tampa kasdieniai, su tikslu įsigyti „ko nors" vakarienei, ko nors skanaus ar ko nors saldaus. Pieno pakelį ir kepalą duonos moterys sugeba sugrūsti į rankinę, o vyrams tiems keliems buteliams pakanka ir rankų, tačiau jei vizitas su tikslu „ko nors" baigiasi gausiau, visų kišenių ir užančių nebeužtenka. Tokiu atveju dažniausiai perkamas ir maišelis, kurio kaina svyruoja nuo 0.05 iki 2 Eur. Sumos nedidelės, bet žinant, jog vien „Maxima" prekybos tinklas per mėnesį parduoda 3 mln. plastikinių maišelių, tema įgauna didesnę svarbą - ne tik finansinę, bet ir ekologinę. Viena iš išeičių - daugkartinio naudojimo maišeliai, bet jei jie lieka namie ar mašinoje, nauda iš jų menka. Tuo tarpu jei per savaitę įsigyjami bent du maišeliai, per metus išlaidos siekia beveik 9.60 Eur. Šie pinigai liks kišenėje, jei maišelis nebus pamirštas stalčiuje, kuris ir taip nuo maišelių gausos vos užsidaro, tiesa?
  • Pietūs. Grįžus namo po darbo ir užgriuvus buitiniams rūpesčiams, rūpintis, ką pasiruošti rytdienos pietums, be abejo, nėra lengva. Tačiau bent dvi dienas per savaitę išvengti pietavimo kavinėse yra finansiškai verta. Apie tai liudija paprasta matematika: dienos pietums vidutiniškai išleidžiama apie 4 Eur, tad per mėnesį vienas žmogus kavinėje palieka 80 Eur, o per metus - 960 Eur. O jei dar užsimanote šokoladinio batonėlio desertui? Darbe valgant namie pagamintu maistu, išlaidas galima nukarpyti net per pusę.
  • Transportas. Automobilis, pirmiausia, yra patogumas, leidžiantis greičiau pasiekti norimą tašką, nesistumdyti minioje, nepriklausyti nuo viešojo transporto grafikų. Tačiau kai jis virsta įpročiu pasivėžinti iki už puskilometrio esančios parduotuvės, tampa ne patogumu, o prabanga. Ji visai nebūtina, ypač šiltosiomis metų dienomis, kai ėjimas apsipirkti ar į/iš darbo pėstute ne tik sutaupys ne vieną šimtinę, bet bus naudingas sveikatai bei gerai savijautai.
  • Knygos ir žurnalai. Įrodyta, jog skaitiniai dažnai būna perkami spontaniškai. Naujosios Zelandijos vartotojų elgsenos ekspertai apklausė 5000 knygyno lankytojų, kurie buvo ką tik nusipirkę knygą. Rezultatai parodė, jog 31 proc. pirkėjų įsigijo neplanuotą pirkinį, o penktadalis buvo paveikti rinkodaros priemonių. Panaši situacija yra ir su žurnalais, ne veltui jų stendais parduotuvėse įrengiami netoli kasų. Neapgalvotas pirkimas priveda prie patuštėjusios piniginės ir vos kartą kitą pavartytų skaitynių, renkančių dulkes lentynose. Skaitytojai nemažai sutaupytų apsilankydami bibliotekose, tačiau ne visi turi fizinių galimybių ir laiko tam. Viena iš išeičių - knygų skolinimasis iš draugų ir kolegų, taip pat susitarimas pirkti leidinius pakaitomis ir jais dalintis. Visomis prasmėmis naudingas ir apsilankymas naudotų knygų knygynuose, kur už mažesnę kainą galima įsigyti dėmesio vertų leidinių.
  • Kitos „skylės". Dažnai smulkias išlaidas ar biudžeto „skyles" lemia įpročiai, kurie skiriasi priklausomai nuo savininko. Tad atidžiau peržiūrėjus savo biudžetus ir atlikus „įpročių inventorizaciją" galima atrasti individualių „pratekėjimų", tokių kaip:
    • Pirkimas iš prekių katalogų, kurie dažniausiai randami pašto dėžutėse ir ryškiais paveikslėliais bei patraukliais aprašymais vilioja įsigyti vieną ar kitą daiktą. Savaime tai nėra blogai, bet pastebima, kad žmonės susigundo nusipirkti prekę tik pavartę katalogą, o tai reiškia, jog pirkinys nėra jau toks būtinas. Juk jei daikto iš tiesų reikėtų, apie jį susimąstytumėme ir be katalogo.
    • Vaikiškos prekės. Vaikai, ypač iki dešimties metų, yra vienas iš veiksnių, lemiančių tėvų apsipirkimą, jei į parduotuvę keliauja visa šeima. Reto tėčio ar mamos širdis atlaiko mažylio ašaras ir prašymus nupirkti vieną ar kitą daiktą. Kartais nereikia ir atžalos šalia, kad mama spontaniškai susigundytų dailiu rūbeliu, žaislu ar kita preke, skirta vaikui. Tokių pirkinių padės išvengti sąrašas, tvirtas nusistatymas jo laikytis ir nevaikščiojimas į prekybos vietas, kuriose nieko neieškote.
    • Prekės ženklų vaikymasis. Situacija, kai perkamas ne produktas, o prekės ženklas, yra gana dažna finansinė silpnybė. Tačiau ne visada išreklamuotas pavadinimas ant prekės, išauginantis jo kainą, yra adekvatus jos kokybei. O dar dažniau už gerokai mažesnę kainą galima rasti labai panašios kokybės produktų, jei būsime lankstūs prekės ženklų atžvilgiu ir nepatingėsime pasidairyti po lentynas. Panašiai galima pasakyti ir apie ekologiškus produktus - jei brangesnė ekologiška duona perkama kartą per mėnesį, o likusias dienas valgoma paprasta, jokio efekto nebus, išskyrus didesnės finansines išlaidas.
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.